Socialiniame ir politiniame Lietuvos gyvenime vis labiau ryškėja dvejopi standartai, kai už analogiškus veiksmus vieni asmenys pačių politikų iniciatyva traukiami atsakomybėn, o kitiems įstatymų ir tvarkos nepaisymas praeina be jokių pasekmių.
Nepaisant karantino
Birželio 5-ąją sostinės gatvėse vyko „Black Lives Matters“ eitynės - didžiulė, daugiausia iš nepilnamečių sudaryta, minia nešė plakatus, kuriuose buvo koneveikiama policija ir keliami Lietuvai neaktualūs politiniai-socialiniai reikalavimai.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gintaro Lepersko, prašymas sostinėje surengti eitynes, kuriose dalyvautų iki 300 žmonių, nevalstybine kalba buvo pateiktas birželio 3 d. Nors paprastai tokių prašymų nagrinėjimas trunka iki trijų darbo dienų, šį kartą leidimas rengti eitynes buvo išduotas tą pačią dieną.
G.Leperskas priminė, kad susirinkimo organizatoriai privalėjo laikytis įstatymų, kelių eismo ir kitų taisyklių. „Už įstatymų pažeidimą susirinkimo organizatoriai nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“, - buvo rašoma gautame atsakyme.
Nepaisant to, kad įstatymai buvo pažeisti - viršytas dalyvių skaičius, nesilaikoma karantino laikotarpio rekomendacijos ir t.t. - savivaldybė jokių veiksmų prieš eitynių organizatorius nesiėmė. Pasak jų, „teisės aktų reikalavimų laikymąsi prižiūri policijos pareigūnai, todėl savivaldybė neturi papildomai pranešti policijai apie tai, ką jos pareigūnai ir taip užfiksuoja arba turi užfiksuoti“.
Policijos pareigūnai tyrimus pradėjo, tačiau tik dėl policiją įžeidusio plakato bei susistumdymų. Ir tik kilus visuomenės nepasitenkinimui pasirodė informacija, kad atsakomybė gali grėsti ir dviem eitynių organizatoriams.
Dvejopi standartai
O kaip dėl plakatų turinio? Žmonės matė, kad nepilnamečių rankose „puikavosi“ lentelės su angliškais keiksmažodžiais. Pasirodo, vaikai tokiu būdu gali išreikšti savo poziciją, bet žiniasklaidai tokių nuotraukų geriau nepublikuoti.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kurios buvo paprašyta įvertinti plakatų turinį, juose nieko blogo neįžvelgė. Tarnybos atstovės Jūratės Kučinskaitės teigimu, „minėtose eitynėse dalyvavę nepilnamečiai, laikydami atitinkamus plakatus, naudojosi saviraiškos laisve“.
Užtat žiniasklaida buvo perspėta, kad jaunuolių atvaizdų viešinti nevertėtų: „Nepaisant to, kad nuotrauka yra padaryta viešoje vietoje, viešo renginio metu, atsižvelgiant į tai, kad mergaitė laiko prieštaringo turinio plakatą, darytina išvada, kad tokios nuotraukos viešas paskelbimas gali daryti neigiamą poveikį jos vystymuisi, sukelti patyčias, pažeisti interesus“.
Štai kaip išeina - savo elgesiu nepilnametis neigiamo poveikio sau nedaro, bet jei žurnalistai apie tai parašys - tada jau paveiks... Be komentarų.
O Visagine - kitaip
Priminsime, kad prieš porą savaičių savivaldybės veiksmais nepatenkinti visaginiečiai irgi buvo susirinkę į protestą. Nors jame nebuvo įžeidžiančių plakatų ar muštynių, iškart po jo Visagino administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas pats parašė policijai pareiškimą ir pareikalavo nubausti mitingo dalyvius.
„Esame teisinė valstybė, tad turime laikytis įstatymų. Jeigu kiekvienam leisime tyčiotis iš valdžios, kam tada tie teisės aktai?... Jeigu suaugusieji būtų norėję diskutuoti, tai tą ir reikėjo daryti, o ne manipuliuoti vaikais“, - tuomet sakė V.A.Bukauskas.
Beveik identiškos situacijos, tačiau vienu atveju asmenys dėl įstatymų pažeidimo vis dar traukiami atsakomybėn, o kitu, nepaisant ir galimai pažeistų nepilnamečių interesų, - ne. Galbūt taip nutiko, nes Visagine protestą inicijavo vietos gyventojai, o įvykiams sostinėje buvo diriguojama iš užsienio?
Komentaras
Kalbininko, baltisto, profesoriaus Alvydo Butkaus nuomone, įvykiai sostinėje turėjo tapti pavojaus signalu šalies politikams ir teisėsaugos pareigūnams.
„Angliškų užrašų nešiojimas birželio 5 d. eitynėse man priminė rusiškų užrašų nešiojimą 1940 m. birželio-liepos mėnesiais ir pokario laikais. Tiesa, tąkart bent jau pramaišiui su lietuviškais. Abiem atvejais tai buvo ženklas, kad ir eitynės, ir jų lozungai yra svetimi, įvežtiniai, importiniai. Gal nuskambės paradoksaliai, bet aš net džiaugiuosi, kad trūko užrašų lietuvių kalba, nes ir užrašai, ir skanduotės, ir organizatorių instruktažas bei komandos buvo tik angliškos. Tarsi eitynių dalyviai būtų ne vietiniai, o permesti į Vilnių iš kažkur kaip desantas“, - pastebėjimais dalinosi pašnekovas.
„Lietuva neturi jokio pagrindo atgailauti nei dėl rasizmo, nei dėl buvusios prekybos juodaodžiais vergais ar jų išnaudojimu. Ji neturėjo kolonijų Afrikoje, o vergų užteko pačioje Lietuvoje, kur baudžiava užsiliko ilgiausiai. Baudžiava Lietuvoje irgi buvo vadinama vergija. Dabartinius beatodairiškus Vakarų politikos ar reiškinių beždžioniavimus galima laikyti tos buvusios baudžiavinės vergijos recidyvais. Minėtosios eitynės yra tipiškiausias tokio recidyvo pavyzdys. Lietuvių tautai nuolat mėginama primesti kaltę dėl nacių vykdyto holokausto jų okupuotoje Lietuvoje. Dabar jau mėginama primesti kaltę ir dėl Vakaruose buvusios vergijos bei afrikiečių išnaudojimo“, - akciją įvertino profesorius.
Skeptiškai jis įvertino ir, panašu, nuolat dėmesio stygių jaučiančios liberalės seimūnės Aušrinės Armonaitės pasirodymą proteste.
„Laisvės“ partijos vadovės, dalyvavusios eitynėse, džiūgavimas žiniasklaidoje, jog tai esą rodo Lietuvos jaunimo buvimą Vakarų informacinėje erdvėje, kelia ir juoką, ir liūdesį.
Džiūgauti dėl ko? Dėl to, kad tie paaugliai jau nėra Lietuvos informacinėje erdvėje? Dėl to, kad Lietuvoje manifestuoja nelietuviškai? Pagaliau, kokioje erdvėje? Vakarų informacinė erdvė yra labai visokia. Toje erdvėje galima prisigraibyti ir skatinimo skaityti Marksą bei Leniną - nebūčiau nustebęs, jei toks užrašas būtų šmėstelėjęs kartono skiautėje ar ant kurio nors dalyvio dovanotų marškinėlių“, - sakė jis.
Tai, kad eitynėse dalyvavo daugiausia moksleiviai, pasak jo, rodo, jog pačiai tokių eitynių idėjai Lietuvoje trūko solidumo ir poreikio, kad ji buvo tiesiog „pritempta“. Kalbėti apie tai, kaip apie moksleivių politinės brandos įrodymą, profesoriaus vertinimu, būtų daugiau nei naivu, nes žaliu jaunimėliu buvo tiesiog manipuliuota.
Vis dėlto, profesoriaus vertinimu, tokių „akcijų“ pasekmės gali būti tragiškos.
„Pamoka buvo ir Lietuvos kaimynėms, kurios pamatė, kaip svetimšaliai čia gali nevaržomai ir nebaudžiamai manipuliuoti vaikais. Pretekstą galima sugalvoti, kokį norit. Užtenka pasigauti vieną iš Lietuvos žiniasklaidoje jau platinamų šalies epitetų: šunsnukių valstybė, šalis, kurioje reiškiasi fašistai, naciai. Beliks supirkti ar tiesiog sušaukti tą patį jaunimėlį, įbrukti jam į rankas atitinkamo turinio kartono skiautes ir paleisti Vilniaus gatvėmis su pasufleruotomis skanduotėmis. Eitynes ir jos lozungus būtinai išplatinti „Vakarų informacinėje erdvėje“. Tolesnė įvykių eiga, „nuverčiant fašistinę valdžią“, būtų jau tik laiko ir technikos klausimas“, - perspėjo A.Butkus.