1 nuotr.Verslui veržiantis diržus, valdžia dar tik svarsto, kaip galėtų padėti verslui energetinės krizės akivaizdoje. Opozicija ir verslo atstovai sako pasigendantys aiškumo ir konkrečių valdžios sprendimų. Apie tai vakar viešame renginyje diskutavo socialdemokratai ir verslo atstovai.
Socialdemokratai pastebi, kad ekonomikai lėtėjant, vis daugiau verslų praneša apie planuojamus grupinius atleidimus ir į prastovas siunčiamus darbuotojus. Kai kurios įmonės stabdo veiklą laikinai, kitos - trumpina darbo laiką, mažina atlyginimus. Darbo rinkoje - ir daugiau nerimo signalų: auga darbdavių skolos „Sodrai", energijos tiekėjams, o bankams vėluojama mokėti paskolų įmokas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, prieš kurį laiką sakė, kad susiklosčiusi situacija „nėra reikšminga problema" ir vylėsi, kad „situacija stabilizuosis". „Tačiau A.Armonaitė kol kas miglotai kalba apie lengvatines paskolas, mokesčių atidėjimą, bet konkretaus plano, ko galima tikėtis dar šiemet ir kitąmet - neatskleidžia. Verslai skelbia laukiantys Vyriausybės žadėtų priemonių kompensuojant išaugusias energijos išlaidas, o darbuotojų - bent aiškumo artėjant rekordinių kainų žiemai", - teigia socialdemokratai.
Dalis verslų užsidarys
Diskusijoje dalyvavęs „Norfos" įmonių grupės savininkas Dainius Dundulis sakė, kad pastarąjį mėnesį elektros kaina biržoje mažėjo. Tačiau budrumo prarasti nereikėtų. Be to, jo nuomone, parama verslui iškreipia rinką: „Parama veikia taip, kad pinigai surenkami iš verslų ir perduodami kitiems verslams. Kaip objektyviai tai paskirstoma, klausimas. Todėl manau, kad reikėtų vengti įvairių dotacijų. Nes jos iš niekur neatsiranda. Pirmiausia turime tas dotacijas sunešti. Manau, kad taisyklės turėtų būti visiems vienodos, o dabar bandoma kurti taisykles su įvairiomis išimtimis."
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė sakė, kad pakilus dujų kainoms, chemijos pramonė susiduria su dideliais iššūkiais. „Nėra atleidžiama daug darbuotojų, jie siunčiami į prastovas. Bet tai reiškia, kad vienu metu sumažėjo darbuotojo pajamos, o tuo pačiu auga kainos."
Darbuotojai netenka pajamų
Statistika rodo, kad mūsų gyventojai neuždirba tiek, kad galėtų sukaupti pajamų, už kurias pragyventų mėnesį ar du, ištikus finansiniams sunkumams", - sakė verslo atstovė. Ji atskleidė, kokias pajams gauna prastovose esantys darbuotojai: „Kai pirmą kartą sustojo „Achema", su darbuotojais buvo susitarta, kad būtų mokami du trečdaliai atlyginimo. Šį kartą profesinei sąjungai nepavyko susiderėti tokių sąlygų, todėl dabar mokama 40 proc. buvusio darbo užmokesčio. „Lifosa" moka du trečdalius atlyginimo. Sumažėjus pajamoms, darbuotojai priversti taupyti. Sudėtinga tai daryti, kai turi pasiėmęs paskolą, nes didėja ir įmokos už paskolas. Manau, kad rimtesnių iššūkių patiria jaunimas, kuris dažnai yra pasiėmę būsto paskolas."
D.Dundulis sakė nematantis, kad žmonės taupytų apsipirkdami. „Norfa" tinklo apyvarta yra netgi šiek tiek didesnė, nei pernai, kai panašiu metu buvo įvestas ribojimas lankytis parduotuvėse be Galimybių paso. Kažkodėl visi nori tų kritimų ir aštrių pojūčių. Bet reikia suprasti, kad verslas ir darbuotojas yra labai susiję. Jeigu vienai pusei blogai, tuomet blogai ir kitai. Stebime valdžios siekį kuo labiau užspausti verslą. Bet užspaudus verslą, kenčia darbuotojai. Apie tai turėtų susimąstyti gerbiami valdžios atstovai", - sakė D.Dundulis.
Sprendimų nepažadėjo
Socialdemokratas Algirdas Sysas sakė, kad kol kas laukiama Europos vadovų sprendimo, nes Lietuvos valdžios suplanuotas vienas milijardas eurų verslui situacijos nepagerins. „Ši parama tikrai nepaveiks infliacijos. Tam reikėtų ne vieno, o kelių milijardų, o tai užsuktų naują infliacijos spiralę.
Ekspertai yra paskaičiavę, kad jeigu Lietuva nori turėti augimą, reikia 20 tūkst. naujų darbo vietų. Jeigu nebus jų, mes nespėsime su modernizavimu ir robotizacija. Lėtėsime be krizės, o jeigu dar užklumpa krizė...", - sakė A.Sysas.
D.Dundulis laikėsi pozicijos, kad kiekvieną krizę suvaldyti gali valstybės pačios. „Toks jausmas, kad kažkas nori, kad mes į krizę įeitume. Gal tai daroma tyčia, kad iš miško būtų išnaikinti silpnesni žvėreliai. Manau, kad elektros kainos yra įstatymų klausimas. Ir negalime kalbėti apie liberalizavimą, kai vienas rinkos dalyvis užima 70 proc. rinkos. Tai yra monopolis, o monopolis įprastai reguliuojamas valstybės", - sakė D.Dundulis.
