Profsąjungos: lauksime atsakomojo valdžios žingsnio

Raginamai protestuoti visoje Lietuvoje

Skirtingai nuo kitų panašių akcijų, penktadieninės organizatoriai informacijos apie ją pateikė mažokai. Visgi buvo akcentuota, kad iš priimančiųjų sprendimus bus reikalaujama: pažaboti elektros kainų augimą; didinti atlyginimus darbuotojams sparčiau nei infliacija; nenaikinti nacionalinių verslų ir išsaugoti darbo vietas.

Dar iki mitingo pradžios socialinių tinklų vartotojai pastebėjo, kad toli gražu ne visi norintys palaikyti protestuojančius darbo dieną galės atvykti į Vilnių. Jie siūlė vienu metu surengti panašias akcijas visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Šį kartą jų siūlymas liko neišgirstas, tačiau matant, kad padėtis šalyje kasdien vis labiau blogėja, neatmestina, jog netrukus sulauksime ir visą Lietuvą apimsiančios protesto akcijos.

Tikisi, kad valdžia pagaliau sureaguos

Mitingą pradėjusi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" vadovė Kristina Krupavičienė, atkreipusi dėmesį į augančias energetinių išteklių kainas, pabrėžė, kad bet kuris darbas turi būti tinkamai įvertintas ir apmokėtas. Akcentavusi, jog padėtis yra bloga visuose sektoriuose, ji pasidžiaugė, kad Vilniaus viešojo transporto (VVT) profsąjungos ne tik atlaikė dvejus metus trukusias kovas, bet ir apgynė savo teises. VVT pavyzdžiu vadovė siūlė sekti ir kitiems - gamybininkams, tarnautojams bei pastaruoju metu su vis didesniais darbo krūviais susiduriantiems medikams.

K.Krupavičienė neslėpė, kad kai kurie šalies dirbantieji ne tik neranda laiko atostogoms, bet ir kas mėnesį dirba iki 100 valandų siekiančius viršvalandžius. Taip, pasak jos, yra todėl, kad darbas nebegelbsti žmonių nuo skurdo - šiuo metu apie 90 tūkst. Lietuvos dirbančiųjų balansuoja ties skurdo riba, o dirbti už minimalų atlyginimą išvis neapsimoka.

Ji tai pat pateikė nedžiugią socialinę statistika, remiantis kuria su skurdu šiuo metu susiduria 17 proc. miesto ir net 25 proc. kaimo gyventojų, kurie tikrai, skirtingai nuo premjerės ar jos rato asmenų, sau negalės leisti mokėti už vištą po 20 eurų. Būtent todėl, pasak profsąjungos vadovės, atlyginimai dirbantiesiems turi augti tiek, kiek auga infliacija, nes, priešingu atveju, kyla pavojus ne tik žmonių, bet ir valstybės gerovei.

Taip pat ji priminė, kad apie kosmoso užkariavimus kalbantys valdantieji vis nenori „pastebėti", jog netrukus nemažai Lietuvos piliečių nebeišgalės išsimokėti už elektrą ir turės gyventi prie žibalinių lempų. Už tą pačią, kurios pardavėjai arba, tiksliau, perpardavinėtojai tuo pat metu sugeba sau išsimokėti 45 mln. eurų siekiančius dividendus.

Ji taip pat perspėjo, kad bendrą prastą žmonių nuotaiką dar labiau blogina nežinia dėl rytojaus ir nenuspėjamas valdžios, siekiančios visus savo sprendimus prastumti buldozeriu, elgesys. Profsąjungų vadovė stebėjosi, kad šalyje trūkstant medikų ir mokytojų, atlyginimai šių profesijų atstovams, skirtingi nuo reikalavimų, nėra keliami. Priminusi, kad valdžia leidžia milijonus neaiškiems viešiesiems pirkimams, ji pabrėžė, kad tuo pat metu sparčiai prastėja šalies kelių būklė, nes esą trūksta lėšų. Baigdama savo pasisakymą, K.Krupavičienė prognozavo, kad jeigu valdžia ir toliau nekeis savo pozicijos, netrukus bus galutinai sugriauta valstybės tarnybos institucija, kas sąlygos ir taip augančių paramos prašytojų skaičių.

Pakalbinta „Vakaro žinių", profsąjungų vadovė visgi išreiškė viltį, kad valdantieji atsitokės ir sureaguos į jiems pateiktus reikalavimus. Pirmiausia, pasak jos, būtina stabdyti akivaizdžiai kenksmingus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus ir aiškiai reglamentuoti kompensacijų mokėjimo tvarką.

„Planuodami keisti Valstybės tarnybos įstatymą, valdantieji nori smarkiai išplėsti vadovų galias ir valstybines įmones paversti uab‘ais. Jiems tai leistų labiau kontroliuoti ir taip pastaruoju metu spaudžiamus darbuotojus, o paprasti tarnautojai taptų viršininkų įkaitais, - pabrėžė ji. - Dar viena jautri tema - kompensacijos. Socialiniai darbuotojai skundžiasi, kad jų telefonai lūžta nuo skambučių, tačiau tvarka, pagal kurią turėtų būti mokamos kompensacijos, nėra patvirtinta. Taip pat neaišku iš kur joms imti pinigų ir kada tos kompensacijos pasieks žmones, kuriems jau šiandien reikia kažkaip išgyventi."

O štai valdžios planus atsiimti iš švedų už elektrą permokėtus pinigus ji vertino skeptiškai.

„Dar pavasarį perspėjome Vyriausybę, kad dujos brangs. Nelabai operatyviai, bet jie į tai sureagavo, tad, norisi tikėti, kad sureaguos ir į perspėjimus dėl augančių elektros kainų. Tik abejoju, kad jie kažko išsireikalautų iš švedų. Čia būtų tas pats, kai kiškis [Lietuva] bandytų atimti grobį iš alkano liūto [Švedija], bet kažkokį sprendimą gal ras. Gal pagaliau pradės reaguoti į tai, ką siūlo prezidentas ir opozicija, nes dabar apima negeros nuojautos, jog Lietuvą valdo ne Vyriausybė, o energetikos įmonės, - pastebėjimais dalinosi K.Krupavičienė. - Šiandien (penktadienį) įteikėme jiems savo reikalavimus. Pagal įstatymą per 10-imt darbo dienų jie privalo į juos atsakyti. Sulauksime atsakymų, o tuomet matysime, kuria linkme judėsime toliau."

Dialogas vyksta, bet išvadas daryti dar anksti

Panašias mintis išsakė ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Saulius Džiautas. Jis patikslino, jog į penktadienio mitingą atėjo palaikydamas Aplinkos apsaugos sistemoje dirbančius pareigūnus, tačiau neatmetė, jog gali būti sulaukta ir statutinių pareigūnų akcijų.

„Šiai dienai galiu pasidžiaugti tuo, kad socialinė diskusija tarp pareigūnų atstovų ir Vidaus reikalų ministerijos jau vyksta. Pradžia nebloga, tačiau dar reikia sulaukti rezultatų. Visi suprantame, kad padėtis yra sudėtinga, tačiau pareigūnams irgi reikia gyventi, todėl jų atlyginimai turėtų kilti tiek, kad pasivytų augančią infliaciją. Sulauksime biudžeto patvirtinimo ir tada matysime ar į mūsų poreikius buvo atsižvelgta", - sakė S.Džiautas.

Taip pat jis pažėrė kritikos planuojamiems Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams.

„Šiandieninės profesinės sąjungos savo gretose turi puikių, aukšto lygio, įvairių sričių specialistų ir visi jie teigia, kad reforma eina netinkama linkme. Manome, kad dabartinis projektas turi būti stabdomas ir visi pakeitimai derinami su profesinėmis sąjungomis. Mes puikiai suprantame, kad jeigu valdžia toliau laikysis savo pozicijos ir priims dabartinės redakcijos projektą, po valstybės tarnautojų ateis statutinių pareigūnų eilė. Turime padaryti viską, kad būtų užkirstas kelias tokios ydingos praktikos įsigalėjimui", - pabrėžė NPPSS vadovas.

Nepaisant ligšiolinės valdančiųjų pasirinktos „negirdėjimo" pozicijos, jis buvo įsitikinęs, kad profsąjungiečius valdžia išgirs.

„Viena vertus artėja savivaldybių rinkimai, tad valdantiesiems tikrai nesinorės eiti į juos su didelių ir nuolatinių protestų šleifu. Be to, jie įpusėjo savo kadenciją, todėl palyginti nedaug liko ir iki naujų Seimo rinkimų. Jeigu jie tikisi išlikti valdžioje arba bent jau Seime, žmonių nuomonės ignoruoti tiesiog nebegali", - apibendrino S.Džiautas.

-----

2022 M. SPALIO 7 D. MITINGO, SKIRTO TARPTAUTINEI ORAUS DARBO DIENAI PAMINĖTI, REIKALAVIMAI

1. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" reikalauja stabdyti energijos kainų augimą, kuris skatina visų kitų prekių ir paslaugų kainų augimą ir darbuotojų atlyginimų mažėjimą.

Per paskutinius dvejus metus elektros energijos kaina Lietuvoje išaugo 10 kartų ir turi tendenciją dar didėti. Kitose ES valstybėse elektros kainos yra mažesnės, todėl Lietuvos įmonės praranda konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

Dėl šių priežasčių dalis Lietuvos įmonių nebegauna naujų užsakymų, dirba nuostolingai, mažina gamybos apimtis, atleidžia arba planuoja atleisti darbuotojus, ketina gamybą perkelti į kaimynines valstybes, kuriose energijos kainos yra mažesnės nei Lietuvoje.

Vienos didžiausių Europoje elektros energijos kainos pakerta Lietuvos ūkio ateitį ir didina Lietuvos gyventojų energetinį skurdą, kuris ir iki šio kainų šuolio buvo vienas didžiausių Europoje.

Laiku nesiėmus veiksmų pažaboti elektros energijos kainų augimą, Lietuvoje ims augti nedarbas, skurdas, emigracija, o valstybės biudžetas ne tik neteks pajamų, bet turės skirti daugiau lėšų socialinėms išmokoms.

Energijos kainų augimui stabdyti ir oraus gyvenimo sąlygoms pasiekti Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas" reikalauja imtis šių veiksmų:

Kuo skubiau dėl Rusijos agresijos Ukrainoje sukelto energijos kainų šuolio paskelbti Lietuvoje Ekstremalią energetikos padėtį ir pranešus Europos komisijai įvesti eksporto ribojimus ir moratoriumą ES elektros kainų rinkos „liberalizavimui", kuris verčia pirkti didžiausiomis, o ne vidutinėmis gamybos kainomis, neleidžia Lietuvos elektrinei Elektrėnuose dirbti visu pajėgumu, ir pertvarkyti Elektros biržos kainų skaičiavimo metodiką.

Per tą laiką sutvarkyti teisinius ir techninius trukdžius, kurie neleidžia prie bendrų elektros tinklų prisijungti visiems elektros gamintojams, bei parengti saugiklius, kurie užkirstų kelią nežabotai didinti energijos kainas ateityje.

Skirti įmonėms dalines kompensacijas už rekordiškai išaugusias elektros kainas pagal tai, kokią dalį jų produkcijos savikainoje sudaro energijos kainos, o gyventojams - pagal jų gaunamas pajamas, kad Lietuvoje neaugtų socialinė nelygybė, kuri jau dabar yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Daug energijos sunaudojančios įmonės turi būti pirmoje eilėje gaunant europinių fondų lėšas, skirtas pertvarkyti energetines sistemas.

Riboti elektros energija prekiaujančių verslininkų viršpelnius, kurie atsirado dėl ydingo elektros energijos rinkos reguliavimo, o ne juos užtikrinti, kai iš valstybės biudžeto mokamos kompensacijos vartotojams iš jų pačių sumokėtų mokesčių, skirtų socialiniams klausimams spręsti, švietimui, sveikatos apsaugai, keliams, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Išpirkti neatsakingai S. Skverelio Vyriausybės parduotas valstybinės įmonės AB „Ignitis grupė" akcijas privačiam investuotojui. Privataus kapitalo siekis gauti kuo didesnį pelną prieštarauja valstybinių įmonių siekiui teikti vartotojams paslaugas ir gaminius mažiausiomis kainomis, tenkinantis minimaliu pelnu. Tokių įmonių, kaip AB „Ignitis grupė", tikslas yra teikti vartotojams elektros energiją kuo mažesnėmis kainomis, gaunant tik tokį pelną, kuris yra būtinas investicijoms, užtikrinančioms kainų mažinimą.

Pareikalauti atsakomybės iš vadovų, kurie nepaisant Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" prieštaravimų per dešimtmetį „demontavo", o tiksliau sakant, sunaikino elektros gamybos pajėgumus Lietuvoje, nesustojant net tuomet, kai jau buvo matomas spartus elektros kainų augimas. Dar prieš dešimtmetį Lietuva galėjo pagaminti beveik dvigubai daugiau elektros energijos nei Lietuvai reikėjo. Dabar, kai yra pagaminama tik apie 30 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Lietuva yra priversta importuoti elektros energiją daug brangesnėmis kainomis nei būtų pasigaminusi pati ir yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri elektros pasigamina mažiau nei importuoja! Šie vadovai, kurie naikino Lietuvos energijos gamybos pajėgumus ir pusvelčiui į metalo laužą pardavinėjo milijonus kainuojančią elektros gamybos įrangą, tebedirba vadovaujantį darbą energetikos sistemoje, gauna atlyginimus, kurie prilygsta aukščiausių Lietuvos valstybės pareigūnų algoms, ir toliau savo veikla kelia pavojų Lietuvos energetiniam saugumui, viso Lietuvos ūkio ateičiai ir jos gyventojų gerovei.

2. Didinti darbuotojų atlyginimus sparčiau nei auga infliacija.

3. Atsižvelgiant į infliaciją ir veiklai svarbių kainų augimą didinti finansavimą viešojo sektoriaus darbinei veiklai. Ligonių kasos turi didinti įkainius už gydymo įstaigų teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

4. Stabdyti darbuotojams ir visai valstybės tarnybos veiklai kenksmingus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, kurie „įšaldys" darbuotojų atlyginimus trejiems metams, panaikins priedus už darbo stažą, sutrumpins atostogas, vadovams leis sau nusistatyti neriboto dydžio atlyginimus, pavaldžių darbuotojų algų sąskaita ir labiau savivaliauti nustatant darbuotojų atlyginimus ir darbo krūvius, sumažins profesinių sąjungų įtaką, ginant darbuotojų teises. Valstybės tarnybos ir kitų panašių įstatymų pakeitimai gali būti priimti tik gavus profesinių sąjungų sutikimą.

5. Visada mokėti darbuotojams už viršvalandinį darbą dvigubai, o ne pusantro karto. Būtina stabdyti neprotingą darbdavių norą mokėti mažus atlyginimus, versti darbuotojus dirbti viršvalandžius, taip pažeidžiant darbo ir šeimyninių įsipareigojimų pusiausvyrą. Nuolatinis viršvalandinis darbas kenkia ir darbuotojų sveikatai, ir darbo kokybei bei negali būti laikomas oriu darbu. Kartu su profesinėmis sąjungomis nustatyti darbo krūvių reglamentavimą, kuris viešajame sektoriuje beveik neegzistuoja.

6. Valstybiniu mastu remti socialinį dialogą:

Užtikrinant profesinių sąjungų vadovų apsaugą, kad jų nebūtų galima atleisti iš darbo be profesinės sąjungos sutikimo ar pakeičiant jų darbo sąlygas, taip, kad jie patys išeitų iš darbo;

Suteikiant pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir yra sudariusios kolektyvines sutartis, kad valstybė neremtų įmonių, kurios neskirdamos lėšų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygoms, gali pasiūlyti mažesnę kainą ir laimėti konkursus;

Liberalizuojant streikų organizavimą. Dabartinis streikų reglamentavimas daro gėdą demokratinei Lietuvos valstybei ir ES narei, nes beveik nesiskiria nuo esančio nedemokratinėje Baltarusijoje.

Pagarbiai

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Kristina Krupavičienė

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vardu Kristina Krupavičienė