Profesorė I.Šimonytę bandė atvesti į protą

„Pasirengimas įtraukiajam ugdymui kelia labai didelį nerimą, nes trūksta ir keltuvų, ir liftų, ir taip toliau, trūksta specialistų. Mokytojų pagalbininkų yra menkas atlygis ir jie yra nepasirengę", -per Vyriausybės valandą Seime į premjerę (kadangi nebuvo švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės) pažymėjo prof. V.Targamadzė.

„Turi atsirasti žmonių, pavyzdžiui, švietimo pagalbos specialistų turi atsirasti. Jų gi negali pridrožti iš oro, kad jie staiga iš kažkur imtų ir atsirastų. Tam yra ir priėmimo tvarkos keičiamos, ir atitinkamai aukštojo mokslo valstybės finansavimas numatomas, ir daug dalykų vyksta, bet tai tikrai nepasidarys per porą metų, nes tai nebuvo daroma jau daugybę metų", - atsakė I.Šimonytė, taip ir nepaaiškindama, kodėl naujovė startuos ne tada, kai reikiamų specialistų bus priruošta.

„Vakaro žinios" primena, kad švietimo sistema rengiasi didžiuliam pokyčiui: nuo 2024 metų rugsėjo turėtų būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. Įstaigos jų nebegalės atsisakyti priimti: 2020 m. Seimas pakeitė Švietimo įstatymą, numatydamas, kad nuo 2024 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai bus priimami į artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą lygiais pagrindais su kitais mokiniais.

Nuo tų metų specialiose mokyklose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija išplatintame pranešime teigia, esą pokyčiams ruošiamasi, šiais mokslo metais šalies ugdymo įstaigose dirba jau 4280 mokytojų padėjėjų. Jie ypač reikalingi, nes šiais mokslo metais ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigose mokosi net 74 tūkst. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, tai sudaro 15,5 proc. nuo visų darželius ir mokyklas lankančių vaikų. Bendrąsias klases lanko 68 tūkst. ikimokyklinukų ir moksleivių, t. y. virš 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.

Tačiau toks pranešimas tik sukėlė diskusijų audras socialinėje erdvėje. Vieni giria pokyčius, sakydami, kad "kitokius" vaikus reikia stengtis integruoti į visuomenę, kiti sako, kad tai tik pasunkins darbą mokytojams, kurie turės mažiau laiko skirti specialiųjų poreikių neturintiems vaikams.

Kas tie specialieji poreikiai? Kad būtų aiškiau, visuomenė baiminasi ne to, kad klasėse būtų integruojami vaikai su judėjimo, regėjimo negalia ar kitomis panašiomis problemomis, kurios irgi yra specialieji poreikiai, o dėl visai visai kitokių vaikų su elgesio sutrikimais, vystymosi sutrikimais, turinčių dauno sindromą, autistų ir pan.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Renata Kupšytė prieš trejus metus žiniasklaidoje apibūdino dažniausiai dėl to kylančias problemas - „tokie vaikai būna nekantrūs, nori dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia darbus/užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti, nepriima pasekmių. Jie aktyviai siekia bendraamžių dėmesio, tačiau stokoja socialinių įgūdžių, jiems sunku sekti užduotis ir ramiai nusėdėti vienoje vietoje, yra per daug šnekūs, neorganizuoti ir netvarkingi, perdėm aktyvūs, triukšmingi ir įžūlūs. Šiems vaikams nuolat reikalingi priminimai, jie nemėgsta laukti, nėra atsargūs, pirmiausia daro, o po to galvoja, nuolat kažką pameta, dažnai pamiršta užduotis, kurias reikia atlikti, stokoja atsakomybės ir kita".

Švietimo ekspertė prof. V.Targamadzė „Vakaro žinioms" akcentavo, kad prieš priimant sprendimą į bendrąsias mokyklas perkelti kone visus vaikus su specialiaisiais poreikiais, tam reikia labai gerai pasiruošti.

„Pirma reikia suarti dirvą ir tik po to sėti. Ką turiu mintyje? Trūksta švietimo pagalbos specialistų, ypač specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų. Yra nemažai mokyklų, kurios iš viso neturi nė vieno psichologo. Kadangi tai bus komandinis darbas, švietimo pagalvos specialistai mokytojams turi padėti. Mokytojai yra sunerimę, nes nepasiruošta dirbti, klasėje esant plačiam spektrui įvairių poreikių. O mokytojų padėjėjų labai trūksta. Negana to, net nėra pasakyta, su kokiais specialiaisiais poreikiais vaikai ateis į mokyklas. Tai - blogai, nes metodikos labai skirtingos. Lieka tikėtis, kad labai didelių poreikių vaikai liks specialiosiose mokyklose, nes galvojama, kad kai kurios jų liks", - vylėsi V.Targamadzė.