1 nuotr.Apie 30 proc. lietuvių yra pasiryžę šalį ginti ginklu, o 60 proc. yra pasiruošę prie gynybos prisidėti kitais būdais, praneša Vilniaus Universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytoja Ainė Ramonaitė.
Taip pat VU specialistų atliktas tyrimas parodo, kad 81 proc. lietuvių palaiko nuolatinės privalomos karinės tarnybos vyrams idėją, visgi moterų karo tarnybos greičiau nepalaiko 27 proc. o tikrai nepalaiko – 38,8 proc.
„Visuotinės gynybos idėja yra įaugusi į Lietuvos žmonių sąmonę ir didžioji dalis yra pasiruošusi prisidėti prie gynybos, ginklu ar ne ginklu“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė A. Ramonaitė.
Ji taip pat paminėjo, kad tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų paliktų šalį karo atveju – 19 proc. Visgi, pasak jos, 17 proc. pranešė, kad nežino kaip elgtųsi.
„Dauguma planuoja likti karo atveju. Tai nustebino, nes daugelis žmonių mato Ukrainos situaciją, kiek daug žmonių priversti išvykti. Reiškia, kad tai nėra impulsyvus atsakymas, žmonės turėjo laiko apgalvoti“, – sakė ji.
A. Ramonaitė pabrėžia, kad tai geresni rezultatai, nei buvo matyti 2017 m., bet nuslūgę palyginus su 2022 m. pradžia.
Turime gerą pasipriešinimo paketą
VU TSPMI docentas Deividas Šlekys pabrėžia, kad bendras noras priešintis, tiek ginklu, tiek kitais būdais, leidžia sukurti „gerą pasipriešinimo paketą“. Anot jo, reikia nepamiršti, kad karo atveju ne visi gali imtis ginklo – išlaikyti kiekvienam kariui reikia bent 4 asmenų, kurie teikia paslaugas, užtikrina maisto ir kitų produktų gamybą.
„Sumoje matau labiau pilną stiklinę nei tuščią. Nes konvertavus 30 proc. į skaičius, tai labai daug žmonių. Ir prisiminkime, kad kai vienas eina kariauti, reikia 6–7 žmonių jų išlaikymui. Tai jeigu mūsų trečdalis yra su ginklu, tai tikrai reikia gero trečdalio ar net dviejų, kurie teiks kitas paslaugas“, – LRT radijui aiškino jis.
„Jeigu mes išlaikysime tokias proporcijas, bet didinsime kompetenciją, turime gerą pasipriešinimo paketą“, – pabrėžė jis.
Irgi ryžtingai pasiruošę ginti savo valstybes
Taip pat, anot VU atstovų, panašūs tyrimai buvo atlikti Latvijoje ir Taivane. A. Ramonaitės teigimu, Latvijoje pasiekti rezultatai nustebino, kadangi nors šalyje egzistuoja didesnė rusakalbių bendruomenė, pasiruošimas ginti šalį yra didesnis keliais procentais nei Lietuvoje.
Panašus į Lietuvos pasiryžimas ginti šalį pastebimas ir Taivane, bet nėra skirtumo tarp pasiryžimo eiti ginti ginklu ar kitaip. D. Šleikio manymu, tai gali būti susiję su daug stipresniu ir platesniu kariniu paruošimu.
