1 nuotr.Seimo Švietimo ir mokslo komitetas vakar surengė klausymus, kurių metu buvo aptariama, kaip išspręsti kritinį tašką pasiekusią mokinių lankomumo problemą. Ir svarstomas projektas, kuriuo įstatymu raginama vaikams įtvirtinti daugiau pareigų. Tiesa, abu klausimai taip ir liko neišspręsti. Ministerija pažymėjo, kad lankomumas tapo didžiulė problema, tačiau neketinama grįžti prie to, kad pamokų praleidimą toliau pateisintų šeimos gydytojai, todėl ketinama, kad tvarką nustatys ministras. O ir daugiau pareigų vaikams nenorima užkrauti.
„Kritinį tašką pasiekusi mokinių lankomumo problema, kai, remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, 2022 - 2023 m. (iki kovo 21d.) turime situaciją, kai Lietuvoje vienas mokinys vidutiniškai praleido 10 proc. pamokų, net penktadalis visų praleistų pamokų yra nepateisintos, 17 proc. mokinių praleido po daugiau nei 100 pamokų, kai kuriose mokyklose yra mokinių, kurie iš viso praleidžia virš 500 pamokų ir visos jos yra nepateisintos", - dėsto projekto dėl pamokų praleidinėjimo autorius Seimo narys akademikas Eugenijus Jovaiša.
Pasak jo, įstatyme esanti mokinio pareiga „lankyti mokyklą" gali būti suprantama net ir kaip nebūtinai reguliarus privalomas pamokų lankymas. Todėl E.Jovaiša siūlo įrašyti, kad mokinys privalo „reguliariai lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų".
Per klausymus visi jų dalyviai sutiko, kad nelankomumo problemą reikia spręsti, tačiau vieningos nuomonės, kaip tai daryti, taip ir nebuvo prieita. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius įsitikinęs, kad pamokų pateisinimo tvarką turi nustatyti ministras, nes dabar tėvai gali pateisinti visų be išimties pamokų praleidimą. Tačiau komiteto narė Vilija Targamadzė paprieštaravo, kad tai būtų katės pirkimas maiše - negalima į įstatymą įrašyti nuostatos, kad tvarką nustatys ministras, kai neaiškus net tos tvarkos turinys.
Tačiau jos kolega Edmundas Pupinis paragino negaišti laiko ir patvirtinti tokį įstatymą, nes be įstatymo nebus ir naujos tvarkos. Tiesa, ministerijos atstovai tik užtikrino, kad prie senosios tvarkos, kai būtinai reikėdavo šeimos gydytojo pažymos, nebus grįžtama, nes medikai ir taip apkrauti darbu.
E.Jovaiša taip pat siūlo įstatymu įteisinti naujas pareigas moksleiviui: kad jis savo veiksmais bei elgesiu nediskredituotų mokyklos; siūloma įtvirtinti mokinio pareigą gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius; įpareigoti užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei, taip labiau detalizuojant ir aiškiau apibrėžiant mokinio dalyvavimą prevencinėse programose. Taip pat E.Jovaiša nori įstatymą papildyti nuostata, jog tėvai turi teisę gauti informaciją ir apie mokykloje vykdomas su vertybinių nuostatų ugdymu susijusias programas ir veiklas.
Tačiau ministerijos atstovai ir daugeliui šių siūlymų nepritarė, nes esą kai kuriuos juos būtų itin sunku įgyvendinti praktiškai. Pavyzdžiui, pasak jų, nelabai įsivaizduojama, kaip būtų įrodyta, ar vaikas gerbia Konstituciją, kaip jis gali užkirsti kelią smurtui - ar užtektų apie jį pranešti, ar ir pats turėtų imtis kokių nors veiksmų.
Ministerijos atstovui Aidui Aldakauskui užkliuvo ir E.Jovaišos siūlymas nustatyti, kad mokytojas turi teisę „į nešališką mokytojo darbo vertinimą, orų ir teisingą atlygį už darbą". A.Aldakausko teigimu, taip susidaro įspūdis, tarsi kitų profesijų atstovai neturi į tai teisės ir taip išskiriama vien mokytojo profesija.
