Nuo gegužės 1 d. visoje Lietuvoje atšaukiama ekstremali situacija, kuri buvo paskelbta dėl COVID-19 plitimo. Todėl nuo tos pačios (ar net anksčiau) dienos medikams, gydžiusiems, testavusiems ir slaugiusiems „kovidinius" ligonius, naikinami atlyginimų priedai. Esą mažėjant „kovidinių" susirgimų skaičiams, atitinkamai mažėja ir medikų darbo krūviai, todėl nėra pagrindo mokėti piniginius priedus.
Taip, vien palyginus su šių metų vasario pradžia, kai kasdien „kovidu" užsikrėsdavo apie 9470 pacientų, susirgimas tikrai atslūgo. Didžioji dalis gyventojų - vakcinuoti, rudeniop gal prireiks ir vakcinos 4-os dozės. Bet infekcija liko. Statistikos departamento duomenimis, balandžio 27 d. Lietuvoje „kovido" infekcija užsikrėtė 838 asmenys. Vadinasi, keliems procentams užsikrėtusiųjų vis vien prireiks dėl komplikacijų gydytis ligoninių stacionaruose. Tik juos turės gydyti slaugytojos, jų padėjėjai, gydytojai, jau negaunantys papildomo priedo. Nors vis vien turės vilkėti „skafandrus".Tai yra dirbti toli gražu ne įprastomis sąlygomis. Tad, kaip jaustis, pavyzdžiui, slaugytojų padėjėjai, kuri 1,5 metų gaudavo 80-100 proc. didesnę algą, o dabar teks grįžti prie 700-800 eurų į rankas?
„Korona" niekur nedingo
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė patvirtino, kad slaugos specialistų bendruomenę labai liūdina faktas, jog, panaikinus ekstremalią situaciją, nebus skaičiuojami „kovidiniai" atlyginimų priedai:
„COVID-19 niekur nedingsta. Mums, gydantiems „kovidinius" pacientus, ligoninėse ir toliau teks dirbti tą patį darbą kaip ir per nepaprastąją padėtį ir karantinus. Skirtumas tas, jog negausime „kovidinių" priedų, tačiau infekcija ir „kovidiniai" skyriai ligoninėse niekur nedingsta. Į stacionaraus gydymo skyrius ir taip patenka patys sunkiausi „kovidiniai" ligoniai.
Mes darbo metu ir toliau turėsime vilkėti atitinkamus apsauginius drabužius, jausti diskomfortą."
O kokio dydžio buvo mokami „kovidiniai" priedai? A.Volodkaitė atsakė, kad priedai siekė iki 100 proc. darbo užmokesčio, todėl tikrai nebuvo maži. Tačiau skirtingose gydymo įstaigose algos taip pat skirtingos. Vienaip mokama medikams, atliekantiems testavimo dėl COVID-19 kontrolę. Daugiau mokama Skubios pagalbos skyriuose ir Intensyvios terapijos skyriuose.
„Atlyginimai, „kovidinių" priedų dydžiai priklauso ir nuo gydymo įstaigos, - aiškino A.Volodkaitė. - Universitetinėse ligoninėse mokama daugiau, o rajoninėse, regioninėse ligoninėse - mažiau. Atlyginimų vidurkis - 1500 eurų neatskaičius mokesčių, tačiau yra gaunančių ir mažiau, ir daugiau. Tas „kovidinis" priedas buvo mokamas už labai sunkų darbą, kai yra didelė rizika užsikrėsti. Tekdavo dirbti ir viršvalandžius. Darbo sąlygos tikrai yra sunkios. Tačiau teisės aktai esą tik tada leidžia skirti „kovidinius" priedus, kai yra karantinas ar nepaprastoji padėtis dėl „kovido"."
Bet nejaugi „kovidu" sergančių pacientų jau neliko? „Jie liko, o į ligonines atvežami ne lengvai sergantys, bet pačios sunkiausios fizinės būklės.
Dabar tikrai sulaukiame skambučių dėl nepritarimo, kad nuimami priedai, su nuogąstavimais dėl ateities. Matome, kaip didėja kainos. Gydymo įstaigų vadovai aiškina, kad jiems dabar reikia mokėti didesnius komunalinius mokesčius, bet ir darbuotojams didesnius komunalinius mokesčius mokėti reikia. Darbuotojai turi šeimas, o mūsų atlyginimai tikrai nėra dideli.
Buvo ir „kovidu" užsikrėtusių, nes buvo ilgas laikotarpis, kai dar nebuvo skiepų. Deja, buvo ir mirusių medikų, ir sunkiai sirgusių, ilgai jautusių infekcijos pasekmes.
Kiti darbuotojai turėjo didesnius darbo krūvius, kai kolegos susirgdavo. Buvo kilnojami iš vieno skyriaus į kitą, iš saugesnio skyriaus į „kovidinį" - ir ne visada net geranoriškai, administracijai taikant spaudimą.
Ko dabar tikimės? Manau, kad situacija („kovidinių" priedų nuėmimas - aut. past.) tikrai žinoma sveikatos politikams. Turėtų ją labiau aptarti. Visi „kovidiniai" skyriai neužsidarė, jų dar reikia ir reikės. Šis virusas yra dar gana naujas, plitimo tendencija yra, rudenį, tikėtina, vėl suintensyvės", - sakė A.Volodkaitė.
Atlyginimai liks per maži
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja, gydytoja anesteziologė Rūta Kiršienė irgi nepritarė „kovidinių" priedų naikinimui:
„Aišku, kai atlyginimas mažėja, kiekvienas žmogus į tai žiūri neigiamai. Tai pirmas dalykas. O antras dalykas - tie „kovidiniai" ligoniai niekur nedingo. Aš labai neigiamai žiūriu į priemokų nuėmimą. Atlyginimai gydytojų, slaugytojų bei jų padėjėjų ir taip maži.
Medikai, gydantys „kovidinius" ligonius, ir patys yra persirgę - ir sunkiai, bet, kaip dirbo, taip ir toliau dirbs su „kovidiniais" ligoniais; teks dirbti su jais ir reanimacijoje. Teks dirbti vilkint vadinamuosius „skafandrus", taip apsirengus sunkius ligonius kilnoti, vartyti, o tai tikrai nėra lengva. Žinom, kad atlyginimų priedus medikams nuėmė dėl lėšų taupymo, bet nemanau, kad medikų sąskaita galima taupyti."
Nuėmus „kovidinius" priedus, dar daugiau medikų gali nutarti išvykti į užsienį, nes ten gaus geresnes algas. Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. Lietuvoje dirbo 22 099 praktikuojantys slaugytojai ir 7515 jų padėjėjų. Šalyje buvo 13 681 gydytojas. O šit 2020 m. jau turėjome 21 818 praktikuojančių slaugytojų, tik 5536 jų padėjėjus ir 13 205 gydytojus. Tad statistika rodo, kad mažiausiai uždirbanti medicinos darbuotojų grandis - slaugytojų padėjėjai - išeina iš mūsų sveikatos apsaugos sistemos pirmiausiai.