Prie žiemos viduriuko

O dabar pakalbėkime apie šiek tiek sudėtingesnius dalykus, nors ir žiema, ypač šiais laikais, yra pakankamai sudėtingas reiškinys. Taigi - ne metų laikas, o reiškinys! O kur metų laikai? Ar dar išliko jie ir yra tikimybė, kad kada nors sulauksime „tikro pavasario“, „tikros vasaros“ ar „tikros žiemos“ ir mūsų platumoms tradicinės jų kaitos?

Klimato kaita, nežinanti valstybių sienų, nepavaldi žemynų riboms, lemia kur kas mažesnius, sunkiau suprantamus ir matomus dalykus. Ne tik šiuos. Bet tuo pačiu ji ir greitėja, keičia natūralią prigimtį kaip tik dėl šių priežasčių - ji yra bendras, globalaus veikimo, bendravimo produktas. Gal todėl ir susikalbėti dėl skubios klimato kaitos, dėl ją spartinančių priežasčių turėtų visas globalusis pasaulis. Bandymai tą daryti yra, bet jie tokie negrabūs ir mažai paveikūs, o apie jų rezultatus (tikruosius, o ne virtualius, nes būtent jais kai kas susigundo ir taip apsigauna) mes žinome be galo mažai. Be rezultatų, kaip sako „paimamų į ranką“, visuomenėje formuoti net ir labai reikalingos programos poreikį sunku. Tačiau, žinoma, tam padėti gali ne tik gerosios naujienos, bet ir bėdos, klaidos, kuriomis mes piktinamės. Jos gali mus vienyti, ieškoti galimybių kurti ir taisyti ne tik šias, bet ir kitas klaidas. Jei manote, kad visa tai toli ir mes tokius dalykus galime suprasti tik per specialias studijas, klystate. Atrodo, kad mūsų netikusio bendravimo su gamta ir savo aplinka (tai du visai skirtingi dalykai) reiškinių per daug - tik apsižvalgykite: ar matėte, kaip įnirtingai kažkas kapoja laukų želdinius? Mes daug metų kalbame, aiškiname, kad tai - pati svarbiausia atviro kraštovaizdžio dalis, kad šie krūmai ir medžiai yra vertingiausi gyvūnams, tačiau kažkas (na, ne gėrio gamtai siekdami...) ima ir kerta juos, po to sumala į drožles ir pavadina biokuru. Naiviems žmonėms sakoma, kad biokuras gali tapti mūsų išsigelbėjimu sprendžiant energetines problemas. Tačiau jų negali spręsti naikindamas klimato kaitos „priešnuodį“! Tik visiškas beraštis gali manyti, kad mūsų miškuose kertamų medžių šakų surinkimas, laukų krūmų kirtimas išspręs ką nors ir taps gėriu. Argi sunku suprasti tai, kad visi krituoliai, šakos, virtuoliai medžiai turi likti miške, supūti virsti svarbia girios dirvos dalimi, nes miškas tik tuo ir gyvas. Mokslininkai sako aiškiai: 50 metų tokių medžiagų negavę miško medžiai skursta, auga silpni, lengvai pažeidžiami klimato kaitos, o vėliau užpuolami ir sunaikinami vabzdžių. Bent du dešimtmečius toks girios ekosistemos susinimas vyksta, gali būti, kad tokios piktybiškos veiklos poveikis jau pradėjo jaustis. Kas atsakys už tokį kenkimą miškui?

Trakų rajono pakrašty lauko pakelėj buvo nuostabus blindžių (čia tokie medžiai) ruožas - pavasarį jos žydėdavo vešliai ir maitindavo ne tik bites, bet ir begalę vabzdžių, kurie tokiu metu kito maisto neturi. Dabar jo iš viso neturės, nes gudročiai visas blindes iškirto, pardavė...

Iki metų galo liko 355 dienos, geriems darbams laiko turime. Bet reikia pradėti jau šiandien.