1 nuotr.Streiką laikinai stabdančios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pripažįsta neturintis vilčių sulaukti Vyriausybės paramos dėl mokytojų atlyginimo kėlimo ir kitų pedagogų reikalavimų. Todėl, pasak A. Navicko, palaikymo ketinama ieškoti opozicijos gretose.
„Mes ir toliau planuosime ir svarstysime alternatyvias derybas su opozicinėmis partijomis. Suprantame, kad dabar yra geras diskusijų laikas“, – Eltai A. Navickas.
„Vyriausybė balsuodama aiškiai pasakys, kad jai nerūpi nei vaikai, nei mokytojai. Klausimas, kiek jie turi perspektyvų ir šansų ateityje būti Vyriausybe. Turbūt, nelabai turi. Ieškosime tų politinių jėgų pritarimo, kurių programas atitiktų mūsų reikalavimai“, – pridūrė jis.
A. Navickas pabrėžia, kad šiuo metu pagrindinis ginčas kyla dėl Seime ketinamo priimti 2024 m. biudžeto. Tačiau pasak jo, streiką teko stabdyti dėl moksleivių ir jų tėvų gerovės.
„Streikuoti iki gruodžio 5 d. yra pakankamai sudėtinga, nukentėtų vaikai, tėvams daug nepatogumų, nematome tikslingumo. Galvojame daryti įvairias diskusijas su Seimo nariais, su mokytojais, kviesti jungtis naujas mokyklas ir gruodžio 5 d., per biudžeto tvirtinimą, vėl atnaujinti streiką ir vėl nedirbti, nevesti pamokų“, – aiškino A. Navickas.
ELTA primena, kad Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pirmadienį perėjo į pasyviąją streiko fazę. Penktadienį vykusiame LŠDPS visuotiniame pirmininkų susirinkime, kuriame buvo svarstoma tolimesnė streiko eiga, nutarta nuo lapkričio 27 d. pereiti prie pasyvių streiko veiksmų.
Gruodžio 5 dieną grįžus prie aktyvaus mokytojų streiko, bus siekiama išreikšti švietimo bendruomenės nuomonę apie susidariusią situaciją dėl mokytojų atlyginimų.
Profsąjungos mokytojų netenkina švietimo ministerijos siūlymas darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. A. Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.
