Prezidentūra: reikia rasti sprendimus, kaip stiprinti žemės ūkį, kartu gerinant situaciją Baltijos jūroje

„Kartu su ministerija turėtume rasti tinkamiausių sprendimų, kad stiprintume žemės ūkį, o ne silpnintume, suteiktume įrankius, atitinkamą finansavimą ir kartu prisidėtume prie Baltijos jūros situacijos gerinimo", - „Žinių radijui" antradienį sakė Prezidentūros Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas J. Neverovičius.

Jis pabėžė, kad deklaracijos pasirašymas yra sveikintinas žingsnis, tačiau dabar reikia pereiti prie realaus veiksmų įgyvendinimo.

„Tai sveikintinas komisaro Sinkevičiaus (už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius - ELTA) ryžtas. Turime daug strategijų, deklaracijų ir teisės aktų, dabar reikia pereiti prie jų įgyvendinimo. Manau, kad tai yra tikrasis iššūkis komisarui ir visų tų valstybių vyriausybėms, kurios vakar (pirmadienį) dalyvavo konferencijoje", - sakė prezidento patarėjas.

V. Sinkevičius pirmadienį sakė, kad pagrindinės Baltijos jūros problemos yra netvari žvejyba, į jūrą patenkančios šiukšlės ir eutrofikacija.

„Siekdami spręsti eutrofikacijos problemą, sutarėme visomis turimomis priemonėmis mažinti Baltijos jūros taršą maistinėmis medžiagomis. Perteklinis tokių medžiagų kaip azotas, fosforas naudojimas daro žalą Baltijos jūros ekosistemoms", - nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, kadangi tai daugiausia susiję su žemės ūkio keliama tarša, susitarimas taip pat padės puoselėti tvarų ir efektyvų ūkininkavimą.

Taip pat sutarta siekti, kad žuvininkystė Baltijos jūroje būtų tvari ir mažiau žalinga ekosistemoms.

Deklaraciją dėl veiksmų, kuriais siekiama mažinti Baltijos jūros taršą, pasirašė Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos aplinkos ir žemės ūkio ministrai.

Baltijos jūra yra viena iš labiausių užterštų jūrų visame pasaulyje.