Prezidento susitikime su Plungės, Telšių, Mažeikių ir Rietavo rajonų merais aptarti visam regionui aktualūs klausimai – galimos kliūtys pritraukiant daugiau Lietuvos ir užsienio investicijų į apskritį, žemės valdymo klausimas bei valstybės ir savivaldybės įmonių centralizavimas. Taip pat diskutuota energetikos, transporto, žemės ūkio, investicijų į energijos skirstymo operatorių, vandentvarkos įmonių sujungimo ir kitomis temomis. Prezidentas pabrėžė, kad tarp centrinės ir regioninės valdžios vis dar trūksta susikalbėjimo, o savivaldybės per mažai girdimos Vilniuje.

Aptariant kultūros ir švietimo aktualijas paliestas neformalaus ugdymo finansavimo klausimas, su Žemaitijos kolegijos uždarymu susijusios problemos bei švietimo įstaigų direktorių atrankos tema. Net būdamas santykinai toli nuo didžiųjų miestų, regionas pasižymi aktyviu kultūriniu gyvenimu – apskrityje 126 kultūros infrastruktūros objektai. Telšių regionas garsus Oginskių giminės palikimu, amatų centru Plateliuose, lankytojus vilioja tarptautinis Mykolo Oginskio ir Sofijos festivaliai.

Lankydamiesi Plungėje ekonominės ir socialinės politikos grupės komanda aptarė socialinės paramos ir socialinių paslaugų sistemas savivaldybėse, susitiko su Užimtumo tarnybos, nevyriausybinių organizacijų atstovais ir verslo bendruomene. Aplinkos ir infrastruktūros grupės nariai – su vietos aplinkos apsaugos inspekcija bei Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojais. Patarėjai, atsakingi už nacionalinį saugumą, dalyvavo susitikimuose su policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos atstovais. Teisės grupės patarėjai – su apylinkių teismų teisėjais ir Plungės apylinkės teismo kolektyvu. Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjai susitiko su švietimo įstaigų vadovais ir savivaldybių švietimo skyrių atstovais ir regionine kultūros taryba.

Viešėdamas Žemaitijoje šalies vadovas apsilankė memoriale, skirtame Lietuvos žydų bendruomenėms ir garsiems litvakams atminti. Lietuvos kontūrą atkartojantis sodas – unikalus žydų bendruomenių, kurių Lietuvoje iki 1940 m. buvo per 200, įamžinimas. Jame „dygsta“ iš metalo kaltos obelys, o jų vaisiai įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas. Pasak Prezidento, galime tik įsivaizduoti, kiek daug kartų, kurios galėjo prisidėti prie mūsų šalies ir viso pasaulio raidos, netekome. Šiandieniniai litvakai, nors ir išsibarstę visame pasaulyje, jaučia emocinį ryšį su mūsų šalimi. Jie lankosi Lietuvoje, džiaugiasi mūsų laimėjimais ir išgyvena dėl nesėkmių. Šie žmonės demonstruoja gerą valią Lietuvos atžvilgiu ir yra neabejingi mūsų gyvenimui. Neatsitiktinai šie metai paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Alsėdžių kapinėse valstybės vadovas pagerbė Stanislovo Narutavičiaus atminimą padėdamas gėlių ant Nepriklausomybės akto signataro kapo. Jo vardu ir pavadinta gimnazija, kurioje Prezidentas susitiko su gimnazijos ir regiono bendruomenėmis. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje įvesta gynybinio-pilietinio ugdymo pakraipa, dėstomas pradinis karinis parengimas, aktyviai veikia jaunųjų šaulių organizacija.

Tai antras kartas, kai prezidentas darbo dieną leido už Vilnius. Ateityje šalies vadovas su komanda ir toliau reguliariai dirbs ne tik sostinėje, bet ir Lietuvos regionuose.