respublika.lt

Premjerės patarėjas: "Pernai imigracija į Lietuvą buvo rekordiškai didelė"

(67)
Publikuota: 2023 kovo 28 06:45:00, Žygimantas Šilobritas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Lietuvoje formuojantis situacijai, kai dėl mažėjančio gimstamumo ir emigracijos planuojamas vis mažesnis dirbančiųjų skaičius ateityje, jau nuo 2018 metų visuomenėje ir valdžios institucijose pabrėžiamas poreikis lengvinti imigracijos taisykles ir skatinti trečiųjų šalių piliečių imigraciją ar atvykimą dirbti į Lietuvą.

 

Visgi, premjerės patarėjo ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaido Navicko manymu, nors demografinės problemos egzistuoja, jų lygis ir drastiškų veiksmų poreikis yra perdėti.

„Naratyvas, kuris vis dar dominuoja yra tas, kad viskas čia labai užveržta ir mes neleidžiame žmonėms atvykti“, – Eltai tvirtino V. Navickas.

„Bet naratyvas tai tas pats, kalbėkime, kad yra demografinės problemos ir tada pasiūlykime radikalų sprendimą“, – pridūrė ji.

Pasak jo, ši, vis dar smarkią depopuliaciją patiriančios Lietuvos idėja, yra palaikoma tam tikrų verslo interesų. Premjerės patarėjo teigimu, tiek Giedriaus Surplio pastangomis įvestas „trūkstamų“ profesijų sąrašas, tiek Rolando Kriščiūno reforma užtikrintas perėjimas nuo vizų prie leidimų laikinai gyventi, tiek panaikintas draudimas laikinojo įdarbinimo įmonėms įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių ir juos „nuomoti“ kitoms įmonėms, jau radikalūs sprendimai.

„Jau 5 metai eina naratyvas iš verslo pusės tas pats. Ir jis eina gan sėkmingai, nes tie radikalūs pokyčiai yra iš tikro įgyvendinti. Jie buvo įgyvendinti prie G. Surplio, jie dar radikalesni buvo su R. Kriščiūno reforma, kuri buvo Seime priimta praėjusių metų birželį. Ir vis tiek sakoma, kad ne, dar pernelyg viskas yra griežta ir reikia dar labiau laisvinti“, – aiškino jis.

V. Navickas atkreipė dėmesį, kad dar radikalesni sprendimai yra siūlomi, nors jau 2022 metais matomas rekordinis imigrantų kiekis – 117 tūkst. Pasak jo pateiktų duomenų, jeigu iš šio skaičiaus atimtume bėgančius nuo karo ukrainiečius, atvykstančių į Lietuvą iš užsienio asmenų kiekis vis tiek padidėjo 50 proc.

„Pernai imigracija į Lietuvą buvo rekordiškai didelė: čia gyvenančių užsieniečių skaičius išaugo 89 proc. iki 189 tūkst. 90 proc. jų – iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Taip pat buvo išduota rekordiškai daug leidimų gyventi – 117 tūkst.; iš jų 64 tūkst. – karo pabėgėliams iš Ukrainos. Likę 53 tūkst. – įprasta tvarka atvykstantiems imigrantams, ir tai yra beveik 50 proc. daugiau nei 2021 m. “, – vardijo V. Navickas.

Gali pradėti formuotis rusakalbių getai

Premjerės patarėjas atkreipė dėmesį, kad didžiulė dalis migracijos skatinimo yra nukreipta į „kultūriškai artimas“ valstybes, kurios istoriškai priklausė Sovietų Sąjungai, ypač iš Centrinės Azijos regiono. Pasak jo, tokie atvykėliai, daugiausiai kalbantys tik rusų kalba, sudaro 90 proc. imigrantų.

„Man taip pat labai įdomus naratyvas „kultūrinio artimumo“. Tai jeigu pažiūrėtume iš kur pas mus sparčiai imigruoja, kas būtent yra Centrinė Azija. Ir yra tolimesnis spaudimas, kad būtent iš ten ir važiuotų. Tai man atrodo, Lietuvos darbdaviai puikiai susikalba su rusakalbiais ir man atrodo, spaudimas yra laisvinti būtent rusakalbę imigraciją. Ir 90 proc. imigrantų, pagal Migracijos departamento skaičiais yra iš buvusios Tarybų Sąjungos, ir daugelis iš jų yra rusakalbiai“, – aiškino V. Navickas.

Jo manymu, toks aukštas procentas, kartu su jau dideliais ir galimai didėsiančiais atvykstančių rusakalbių kiekiais, gali sukurti integracijos problemų. Premjerės kabineto nario teigimu, tokiomis sąlygomis gali susidaryti rusakalbių getai Lietuvoje.

„Bet man klausimas kyla, ar tikrai to reikia? Ar gal geriau klausti, ar tikrai to norime? Nes jeigu čia rusakalbių mes skatiname imigraciją, tai bus sunkiau juos integruoti, nes jeigu puikiai rusiškai gali visus susikalbėti, nėra poreikio integracijos. Tai tada klausimas irgi diskutuotinas“, – sakė jis.

„Tai gal pradėti reikia klausti, kaip mes integruojame ir ką mes bandome pasiekti, kol čia nesudarėme tokių lingvistinių getų, ką galima labai lengvai su tokiais mastais sudaryti“, – teigė jis.

Negrįžtamas mechanizmas

Taip pat, pasak V. Navicko, dabar egzistuojantis trūkstamų profesijų sąrašas ir noras toliau plėsti imigraciją gali sukelti negrįžtamą procesą, kadangi kuriam nors ekonomikos sektoriui suteikus specialią prieigą prie darbo jėgos ne iš valstybės, tas sektorius atsiskiria nuo šalies darbo rinkos.

„Prieš tai išplečiant reikia pagalvoti, nes kitaip gaunasi toks negrįžtamas mechanizmas, kur jau tas dalykas yra atsiskyręs ir nelabai aišku, kaip visa tą sugrąžinti. Tai mes su tuo savo trūkstamų profesijų sąrašu esame daug kur tą leidę ir eksperimentuojame. (...) Tuo mechanizmu sektorius atsiskiria nuo darbo rinkos“, – tvirtino jis.

Pasak premjerės patarėjo, šis „mechanizmas“ užtikrina, kad tam tikrų sektorių algos tampa nekonkurencingos, netinkami vietiniai darbo jėgai ir priklausomi nuo tolimesnio imigrantų srauto.

„Ir mes matome tą su ilgųjų reisų vairuotojais, kai dabar Lietuvos gyventojai visiškai į tą darbą neina. Jau prieš porą metų buvo sakoma, kad apie 90 proc. jame yra imigrantai. Tai tokiu būdu atskiria tą sektorių, ten užsifiksuoja atlyginimai nekonkurencingi, kad nepritrauktų vietinės darbo rinkos darbuotojus“, – aiškino jis.

„Imigracija nemažina sektoriuje atlyginimų, bet tuo būdų išnyksta priežastis didinti atlyginimą, nes atidarai neribotos darbo jėgos šaltinį tuo pačiu atlyginimu. Tai padeda verslininkams suvaldyti tai, ką jie vadina „atlyginimų kylimo krize“, – pridūrė jis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
4
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (67)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate karo pramonės vystymui Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate savo ekonominę padėtį?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+1 +4 C

-1 +3 C

-2 +5 C

0 +2 C

+3 +7 C

+8 +11 C

0-8 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s