1 nuotr.Baltijos jūra - viena nešvariausių visame pasaulyje, tačiau čia pagautas žuvis dažnas mėgstame ir perkame. Specialistų teigimu, Baltijos žuvys labiausiai užterštos sunkiaisiais metalais ir dioksinais, vis dėlto išbraukti jūros žuvį iš meniu nerekomenduoja.
„5 mln. žmonių gyvena toje teritorijoje, kurios vandenys patenka į Baltijos jūrą. Baltija yra uždara jūra, Danijos sąsiauris siekiasi su Šiaurės jūra, per kurią Baltija „kvėpuoja“ ir gauna šviežio, druskingo, papildyto deguonimi švaraus vandens, vis dėlto jo Baltija gauna ne tiek daug. Taigi teršalai kaupiasi Baltijos jūroje, ir, be abejonės, veikia visą mitybinę gyvūnų grandinę“, - aiškino Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas Saulius Karalius.
Pasak jo, kuo aukščiau mitybos piramidėje yra žuvis, tuo daugiau ji sukaupia teršalų savo organizme. Būtent plėšriosios žuvys sukaupia daugiausia teršalų, ypač jei valgome jas suaugusias, pragyvenusias nemažai metų. Jaunos žuvys nespėja sukaupti tiek daug teršalų. „Pavyzdžiui, pramoninio dydžio menkė ant mūsų stalo patenka iki kilogramo, taigi joje teršalų koncentracija nebus didelė“, - sakė S.Karalius.
Mažiausiai sunkiaisiais metalais, dioksinais užteršti vadinamieji šprotai ir silkė, kuo taikesnė žuvis, tuo mažiau užteršta. Bet jos nėra komercinės, juk dažniausiai valgome menkes, lašišas, plekšnes. S.Karalius prisipažino pats dažniau vartojantis gėlavandenes žuvis, mat niekas nepaneigs fakto, kad Baltijos žuvys užterštos gerokai labiau nei Lietuvos upių ir ežerų. Okeaninė žuvis irgi gerokai sveikesnė už Baltijos, nes vandenynas didžiulis, praskiedžiantis civilizacijos „chemiją“.
Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjas pasakojo, kad tarp mokslininkų vis dažniau pasigirsta diskusijų, kas bus, kai Baltijoje suirs nuo II pasaulinio karo likęs metalas, konteineriai; kas bus, kai pasklis jų medžiagos. S.Karalius tvirtino, jog tokiu atveju tektų kalbėti jau apie tiesioginį neigiamą poveikį žmogui.
„Aš pats mėgstu žuvį, bet Baltijos jūros žuvies stengiuosi labai dažnai nevartoti. Yra gana platus gėlavandenių žuvų pasirinkimas, ešeriai, sterkai, lydekos. Perku ir okeaninę žuvį, dabar parduotuvėse didesnis jos asortimentas. Tik, deja, brangokos jos“, - teigė jis.
Šiais laikais pasaulyje vis daugiau žuvies auginama apytakinėse sistemose, tačiau S.Karalius teigia, kad natūraliai laisvėje išaugusi žuvis daug skanesnė ir net brangesnė. Štai ta pati lašiša, sugauta Baltijos jūroje, brangesnė už norvegišką lašišą, išaugintą biotechnologijų būdu. Pašnekovo įsitikinimu, šiek tiek Baltijos jūros žuvies tikrai nepakenks, juk jos „nėra švininės ar iš gyvsidabrio nulietos“.
„Kalbant apie Baltijos jūrą, matome ir tam tikrų teigiamų pokyčių, Baltijos jūra švarėja, nors tai ilgalaikis procesas. Civilizacija jūrai daro ne tik neigiamą poveikį, - priminė S.Karalius. - Vienas iš teigiamiausių dalykų, kad daugėja biologinio valymo įrenginių, nuotekų valymo sistemos progresyvėja, ypač Skandinavijos šalys gali tuo girtis.“ Pakilusios trąšų ir chemikalų kainos lėmė, kad ūkininkai mažiau tręšia laukus, vadinasi, ir į vidaus vandenis, o kartu ir jūrą patenka mažiau teršalų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
