respublika.lt

Pranašiškos R.Ozolo mintys tampa realybe

(266)
Publikuota: 2023 vasario 06 06:45:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Romualdo Ozolo įžvalgos, gimusios visai kitame kontekste prieš 30-40 metų, yra aktualios ir šiandien. Kadras iš parodos Seimo lankytojų centre

Visų pirma dėl Ukrainos. Pradėdamas trečiuosius Sąjūdžio pirmeivio ir Nepriklausomybės Akto signataro „Romualdo Ozolo skaitymus" jo gimimo dieną (sausio 31 dieną jam būtų suėję 84 metai), istorikas dr. Algimantas Jankauskas perskaitė nuotrupą iš jo trečiojo „Rinktinių raštų" tomo, tapusio šio renginio Seimo lankytojų centre šerdimi: „ Pasaulio demokratizuoti nebus įmanoma, kol nebus demokratizuota Rusija. Demokratizuoti Rusijos nepavyks, kol ji iš euroazijinės netaps europine valstybe. Europine valstybe Rusija netaps tol, kol nuo jos neatsiskirs Ukraina kaip nepriklausoma valstybė".

 

Toliau 1994 metų fragmente teigiama, kad Ukraina galėtų sunaikinti Rusijos imperializmą, nes vienai Rusijai to niekada nepavyks padaryti, nes gera valia ilgaamžių imperinių tradicijų paprastai neatsisakoma. R.Ozolas šią mintį užbaigia taip: „Imperializmo siekiai yra paprastai sunaikinami panaikinus jų galimybes. Tai padaryti gali tik Ukraina, padedant visoms šitai suprantančioms ir kartu su Ukraina veikti galinčioms valstybėms". Šiandien esame šio proceso liudininkai.

Pasidžiaugęs malonia „partizanine" pergale, kad „ ne Ozolo keliu einančios valstybės parlamentas leidžia jo raštus" (leidėjas - Seimo kanceliarija - aut.past.), politologas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Sinica priminė ir kitą autoriaus įžvalgą: jau prieš du dešimtmečius, kai net užuominų viešojoje tėvynės erdvėje nebūta, R.Ozolas rašė apie naujomis formomis į Vakarus sugrįžusį marksizmą ir jo įsitikinimu, „naujasis marksizmas", pasireiškiantis galbūt subtilesnėmis ir paveikesnėmis formomis, bus dar vienas iššūkis, su kuriuo reikės tvarkytis Lietuvoje.

Išsilaisvinimas nuo marksizmo

Svarstydamas, kaip sovietinio kalėjimo bei indoktrinuojamo marksizmo salygomis galėjo rastis laisvas nuo marksistinės filosofijos autentiškas mąstytojas, koks buvo R.Ozolas, V.Sinica pasitelkia filosofo Vytauto Radžvilo mintį: „Jam padėjo išsilaisvinti dvi retos asmens savybės: gilus protas ir moralinė bei intelektinė sąžinė. (...) Juo atviriau ir sąžiningiau prisipažįsti esąs dogmatinio marksizmo filosofijos formuotas ir jos dvasia ugdytas sovietinės sistemos vergas, tuo lengviau ir sparčiau atsikratai vergo sąmonės ir daraisi savarankiškai ir laisvai mąstančiu žmogumi."

V.Sinica sako, kad suvokęs gyvenąs melo tikrovėje R.Ozolas su kolegomis ėmė svarstyti, ką daryti: ar leisti pogrindinį leidinį, ar užsiimti filosofine leidyba. Jis pasirinko filosofiją, tikėdamas, kad šitos žinios, perleistos per visuomenės egzistencines patirtis, suponuos tam tikrus pamatus, padėsiančius subręsti ir nepriklausomybei.

Savo autobiografijoje, pavadintoje „ Mano kelias į Nepriklausomybę" (ji tebėra Seimo svetainėje), apie savo apsisprendimą R.Ozolas rašo: „1967 metais pajuntu, kad ir žurnalistika neduoda atsakymo, kodėl mes gyvenam „ne taip" ir kaip reikia gyventi. Metu darbą, gyvenu tėvų sodyboje ir rašau. Ir tai netenkina. Trumpam grįžęs į darbą (ačiū už tai tuometiniam „Kultūros barų" vyriausiajam redaktoriui Aleksui Baltrūnui), įstoju į filosofijos aspirantūrą (ačiū už gerą patarimą Emai Mikulėnaitei). Po trejeto metų įtempto darbo (ypač - antikos studijų) perprantu būties sąrangą. Ateina Didysis Prašviesėjimas. Nuo to laiko lieka tik darbas.

Sutikęs būti priimtas į kompartiją (artimieji tai laikė išdavyste, aš tai tebelaikau didžiausiu savo gyvenimo moraliniu nuopuoliu), 1973 metais buvau paskirtas dirbti Universitete. 1974 metais su prof. B. Genzeliu rengėm tekstus nelegaliam leidiniui (tekstus išsaugojau), tačiau tais pat metais pavyko išleisti pirmą „Filosofijos istorijos chrestomatijos" tomą ir mes apsisprendėm dar vieno pogrindinio leidinio nebeleisti".

Iš kalėjimo išėjusi tauta linkusi vergauti

Nepriklausomybė Sąjūdžio pirmeiviui buvo ne galutinis tikslas, bet prielaida tautai egzistuoti, save valdyti, neišnykti, o žmogui - vėl būti savimi. Su tuo susiję ir R.Ozolo svarstymai apie žmogaus revoliuciją, kurie, anot V.Sinicos, šiandienos kontekstuose galbūt skamba net progresyviai, nes tiek sovietmečiu, tiek mūsų dienomis bandoma sukurti naujos moralės žmogų. Vis dėlto R.Ozolo atveju, sako jis, revoliucija veikiau reiškia kontrrevoliuciją: filosofas kalba apie žmogaus grįžimą prie natūralaus būvio, prie prigimtinių bendruomeninių ir tautinių ryšių. Tauta, jos istorija, kalba, kultūra, anot mąstytojo, yra tie lygiai, iš kurių žmogus gali semti prasmes, tikslus turėti dėl ko stengtis, kovoti ir galbūt net numirti.

Galima sakyti, pasitvirtino ir R.Ozolo būgštavimai Europos Sąjungos atžvilgiu. V.Sinica dar kartą paneigė spekuliacijas esą R.Ozolas buvo nusistatęs prieš Lietuvos narystę šioje bendrijoje, primindamas, kad Sąjūdžio ideologas, iš tiesų būdamas euroskeptikas, iš tiesų nematė ir alternatyvų Europos Sąjungai, tik kalbėjo, kad dar nesame tam pasirengę, kad mums bus sunku išlikti savo likimo šeimininkais. Ir paaiškino, kodėl. Ir vėl pasirodė nuotuokus: tauta, anot R.Ozolo, kuri jaučiasi pati sau šeimininkė, mokės tvarkytis ir ES sąlygų bei taisyklių apsuptyje, o tauta, ką tik išsilaisvinusi iš kalėjimo, to daryti nemokės, ji ims elgtis vergiškai. Padlaižiavimo Briuseliui pavyzdžių Lietuvoje šiandien - nors vežimu vežk.

Globalizmas bus pasmerktas

„Baltijos kelio" organizatorius ir koordinatorius Arūnas Grumadas paminėjo daugiau pranašiškų buvusio Sąjūdžio bendražygio nuostatų, viena po kitos įgyjančių konkretesnes apybraižas. „Kiek atsimenu R.Ozolą, jis atrodė kaip didelis guru, - pasakojo A.Grumadas, - tik ne tas, kuris vaikšto su juodais katinais ir varnomis ar ką nors išskaito iš žvaigždžių. Romualdas „išskaitydavo" perspektyvą, remdamasis analitiniu mąstymu ir labai giliu bei plačiu pasaulio suvokimu... Apie 2000 metus, kai mes šventėme globalizmą kone šaukdami: „valio",važiuosim, kur norėsim", R.Ozolas šio reiškinio šaknis matė visai kitur, jos reiškė jam ne žmogaus laisvę, bet pasaulio jungimą į vieną darinį ir žmogaus virsmą vien tik statistiniu vienetu. Romualdas jau tada sakė: „Nepasiseks". Ir nors kol kas globalizmo mirties negalime švęsti, tačiau iš tikrųjų jis išgyvena didelę krizę. Stringa ir ideologų sumanyti ES federacijos planai".

A.Grumadas sakė pritariantis filosofo nuomonei, kad blogybių pasaulyje daugėja ir tuomet, kai vienos tautos pagrindu susiformuoja dvi valstybės. „Vietnamas - problema, Korėja - problema, Vokietija irgi buvo problema", - vardija jis ir prisimena, kad 2008 metais Kosovui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę nuo Serbijos, R.Ozolas neskubėjo džiaugtis, kad mūsų Seimas pripažino jo statusą, sakė: mes „pučiame anglis, iš kurių įsikurs laužas". Istoriniai įvykiai liudija, kad jis neklydo, neslopstantys neramumai pasienyje signalizuoja galimo karinio konflikto grėsmę.

R.Ozolo dienoraščiai palauks kito šimtmečio

Sutiktas R.Ozolo raštų trečiasis tomas, skirtas politinei filosofijai ir publicistikai, turėtų patvirtinti ne kartą jo skaitymuose girdėtą mintį, kad autorius pasižymėjo geopolitiniu mąstymu, gebėjimu Lietuvą regėti tarptautinėje plotmėje. Vilniaus universiteto docentas A.Jankauskas pažymėjo, kad, be kita ko, knygoje spausdinami sąjūdiniai tekstai ir tekstai iš Sajūdžio spaudos leidinių atskleidžia autorių ir kaip Sajūdžio ideologą bei Sąjūdžio žodyno kūrėją. Jis išreiškė viltį, kad galbūt kitąmet per 85 -ąjį valstybės kūrėjo gimtadienį sulauksime ir ketvirtojo „Rinktinių raštų" tomo, sudaryto iš meninės kūrybos bei literatūros kritikos. Tačiau toli gražu tuo nebus išsemtas rašytinis R.Ozolo palikimas.

Kaip sakė leidėjas Antanas Rybelis, R.Ozolo palikimas yra didžiulis, nes „nebuvo srities, kuria jis nesidomėtų ir kur nemėgintų ką nors projektuoti, ką nors nuveikti, ką parašyti, ką organizuoti". Vien nepublikuotos poezijos yra 346 puslapiai, keli tomai etnografinių užrašų, kelionių aprašymų, kitų pradėtų ciklų ir t.t. Išleidus pirmąjį romano „Pradžių knygos" (2015) tomą, kur filosofas per savo biografiją mėgina parodyti Lietuvos istorines peripetijas bei likimą, rankraščiuose dar yra penki tomai, kurių niekas, anot A.Rybelio, kol kas nesiryžta redaguoti. Jis sako, jog būtent šią knygą podraug su dienoraščiais R.Ozolas laikė „opus magnum", t.y., vertingiausia savo kūrybos dalimi. Iki šiol jo dienoraščiai buvo beveik nepaliesti, publikuota labai nedaug iš keliolikos ar net keliasdešimt galimų tomų, kurie, jo manymu, bus ateities kartų rūpestis. „Kaip šiandien skelbiami Romerio dienoraščiai, taip, matyt, po šimto ar daugiau metų bus skelbiami ir R.Ozolo dienoraščiai", - kalbėjo A.Rybelis.

Vis dar neįsisąmonintas R.Ozolas

R.Ozolo ėjimas žingsniu priekyje ar pralenkiant laiką suponuoja ir jo likimą: apibendrindamas V.Sinica sako, kad iki Nepriklausomybės jis buvo sėkmingas politikas, po Nepriklausomybės - greičiausiai nesėkmingas, nes visuomenė jo nesuprato. Jis buvo per daug gilaus proto, o visuomenė dar nebuvo pasirengusi jį girdėti. Tai rodo ir prieš kelis dešimtmečius išdėstytos mintys apie Ukrainą; jos tapo suprantamos tik mūsų dienomis.

Deja, ir šiandien viešuomenėje R.Ozolo indėlis į Nepriklausomybę bei valstybės kūrimą nėra deramai suprastas ir įvertintas, jo asmenybė neretai esti užgožta kitų garbėtroškos, jo tekstai dar nėra plačiai pasklidę ir cituojami. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistranto Dominyko Datkūno žodžiai dvelkia viltimi. Jis sako: „R.Ozolo įžvalgos, gimusios visai kitame kontekste prieš 30-40 metų, yra aktualios ir šiandien. Skaitydami jo toliaregiškas mintis, kur kas geriau galime suprasti ir mūsų valstybės padėtį. Manau, reikia tik laiko, kad R.Ozolas būtų įsisąmonintas kaip vienas iš lietuvių Tautos tėvų".

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
293
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (266)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate G.Nausėdos pasakymui verčiau sumokėti baudą, nei priimti į Lietuvą nelegalus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur šiemet atostogausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+1 +6 C

+1 +5 C

-3 +4 C

+5 +11 C

+5 +9 C

+4 +10 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-5 m/s