Ar jums patiktų, jei iš kitų šalių, kuriose jau nebelikę žvėrių, atvykę ponai bei turtingi lietuviai išpyškintų visus mūsų miškuose dar likusius žvėris? Juk prie skausmo dėl iškertamų miškų prisidėtų ir širdgėla, jog nieko nepadarėme, kad žvėrių skerdynės miškuose liautųsi.
Generalinės miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga teigia, kad profesionaliosioms medžioklėms, kurios organizuojamos už pinigus, paskirta 4,5 proc. miškų. Pamedžioti elnių, stirnų, šernų į mūsų miškus atvažiuoja medžiotojai iš Vokietijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos bei Norvegijos. Per dvejus pastaruosius metus tokiose medžioklėse dalyvavo 3308 medžiotojai.
Už sumedžiotą trofėjinį briedį rekomenduojamas įkainis yra nuo 1700 iki 7000 litų, už elnią - nuo 800 iki 1400, už danielį - nuo 800 iki 2000, už stirną - nuo 100 iki 3500, už šerną - nuo 800 iki 2700 litų.
Kainas organizatoriai gali padidinti ar nuleisti. Svečiai ir medžiokles už pinigus vis labiau pamėgstantys turtingi lietuviai dar susimoka už medžioklės organizavimą, maitinimą ir kitas paslaugas, taigi pajamos gaunamos nemenkos. 2010 metais gauta 1,419 mln. litų pajamų, šiemet planuojama surinkti 1,33 mln. litų.
G.Visalga teigia, kad lėšos atitenka medžiokles organizuojančioms miškų urėdijoms ar medžiotojų klubams, į valstybės biudžetą sumokamas tik pridėtinės vertės mokestis.
Ir lietuviai nenori vargti
Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius atskleidžia, kad vis daugiau ir lietuvių nebenori grįžti iš miškų be laimikių. Sumokėję pinigus jie mėgaujasi servisu ir žino, kad nereikės vargti vaikantis žvėrį, jis bus prijaukintas, pasirūpinta ir transportu, ir žvėries išdorojimu, užsakyta vakarienė su visais malonumais.
Pamedžioti atvykusiems skandinavams labai patinka pašaudyti į šernus. Užsieniečiai trokšta trofėjų, tik bėda, kad ir mūsų miškuose tokių žvėrių mažai belikę, juos iššaudė patys medžiotojai ar brakonieriai.
Organizatoriai neriasi iš kailio, kad svečiai liktų patenkinti. Urėdijose už mokesčių mokėtojų pinigus net išlaikomi jėgerių etatai, mat reikia žvėris šerti, kad ateitų iš kitų būrelių plotų, kad daugintųsi. Svečiams atvykus, jėgeris tampa gidu ir tenkina visus atvykėlių norus.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas teigia, kad pasikviesti svečių norėtų daugelis medžiotojų klubų, bet ne visi beturi ką svečiams pasiūlyti. Yra plotų, kuriuose medžiotojai patys išpyškinę viską, kas miške dar judėjo.
Tradicinė lietuviška medžioklė brangi, reikia žvėris saugoti nuo brakonierių, kainuoja šautuvai ir kita įranga, pašarai, todėl būreliai trofėjinius žvėris nori parduoti svečiams, kad kompensuotų savąsias išlaidas.
Trofėjinių laimikių nebeliko
Medžiotojas, buvęs Seimo narys Leonas Alesionka teigia, kad po Nepriklausomybės atgavimo miškų urėdijas buvo užvaldęs godumas užsidirbti ne tik už medieną, bet ir žvėris, todėl medžiotojai iš Europos tuntais važiavo į mūsų miškus.
Jie prisipažindavo, kad savo šalyse nebuvo matę tokios žvėrių gausos. „Tarybiniais laikais niekam nebuvo gaila, kad kolūkio laukuose derlių sudoroja elniai ar šernai. Pats esu matęs, kaip prie Ėriškių šernai išguldė net 10 hektarų pasėlių. Pamedžioti išeidavau dažniau nei dabar. Laukdamas bokštelyje matydavau, kaip išeina briedžiai, ir elnių buvo gausybė. Dabar briedis retenybė. Elnių dar turime, bet ne su vertingais ragais, trofėjiniai jau išpyškinti, mokslininkai nerimauja, kad gali būti pakenkta jų genofondui“, - nerimauja L.Alesionka.
Panevėžio miškų urėdijos, kur nuo tarybinių laikų mėgo medžioti sovietinė „grietinėlė“, urėdas D.Lukoševičius teigia, kad svečių srautas jau nėra didelis, pusę medžioklių už pinigus užsisako lietuviai.
Skerdynės prie šėryklų
Biologas, Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Andrejus Gaidamavičius pramoginių medžioklių nepateisina ir mano, kad jas reikia riboti, o ateityje tokių medžioklių reikėtų visai atsisakyti.
„Vasarą su vaikais nuvažiavome į Biržų girią stebėti gamtos. Radome žvėrių šėryklą. Vaikai pamatė, kad visur aplinkui kraujas, susirūpino. Apsižvalgę už 20 metrų pamatėme medžiotojų bokštelį. Turėjau pasakyti, kad medžiotojai žvėris privilioja į šėryklas, o kai šie ėda, žvėris pašauna... Vaikai buvo sukrėsti tokio žiaurumo“, - pasakojo mokslininkas.
Kas daug medžioja, tas žino, kad medžiotojai dažnai ir nepataiko, suknežina žvėrims žandikaulius, sužeidžia pilvą, o gyvūnai kankinasi, laksto su iškritusiomis žarnomis, kol nugaišta.
Komercinėse medžioklėse dažnai pažeidžiamos taisyklės, bet labai stengiamasi klaidų neviešinti. Per vieną tokių medžioklių Kėdainių rajone svečias iš Norvegijos nušovė stumbro patelę, neva ją supainiojęs su šernu. Ir sumokėjo tik 5 tūkst. litų baudos.
Gamta kenčia
A.Gaidamavičius piktinasi, kad pasipelnymo tikslais žvėrys nuolat šeriami, kad sueitų iš kitų plotų. Dėl šėrimo baltymų daug turinčiu pašaru patelės ėmė lytiškai subręsti ir poruotis ne trečiais metais, o jau pirmųjų metų rudenį ir vesti jauniklius.
„Dėl šernų pertekliaus gamta kenčia. Šernai suėda ant žemės perinčių paukščių kiaušinius, nebegali išsiperėti nykstantys kurtiniai, juos teko veisti dirbtinai. Šernai sunaikina saugomus augalus, nes išknisa jų šaknis. Šernų pusiausvyra yra pažeista dėl nuolatinio jų šėrimo, dėl to, kad būtų ką šaudyti“, - piktinosi Žaliųjų judėjimo atstovas.
„Kaip gamtininką mane gąsdina svetimšalių gyvūnų veisimas. Anksčiau danieliai būdavo dvarų puošmena, o dabar jų yra daugiau kaip 1000. Per daug, o Aplinkos ministerija nori juos gausinti, įgyvendina veisimo programą už mokesčių mokėtojų pinigus. Žiūrima ne visuomenės, o ponų interesų“, - piktinosi pašnekovas.
Supratus, kad iš žvėrienos galima uždirbti, danieliai veisiami aptvaruose, kurių mūsų šalyje jau yra šimtai. Tvora aptveriamas koks 150 hektarų miško. „Voljere gimęs kiekvienas gyvūnas pasmerktas žūti nuo šovinio, neturi galimybės pabėgti. Danieliai kilę iš Azijos, dar nežinome, kaip jie keis mūsų šalies ekosistemą. Jie gali išstumti mūsų stirnas ir elnius. Jie trumpakojai, per sniegą nepabėgs nuo vilkų, todėl medžiotojai, stengdamiesi išsaugoti danielius, gali imti naikinti vilkus“, - dėstė A.Gaidamavičius.
„Briedžių beturime porą tūkstančių, o gal ir mažiau, nes 1995-1996 metais jie buvo paskelbti pušynų kenkėjais. Labanoro girioje vienos sodybos kieme esu matęs suguldytus 5-10 briedžių. Juos nušovė per vieną medžioklę. Tai skerdynės. Dabar labai sunku atkurti sunaikintą populiaciją“, - prisiminė pašnekovas.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
