1 nuotr.Per kiekvienus rinkimus Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukia vartotojų paklausimų, kuomet jie, užsiklijavę ant pašto dėžutės užrašą „Nepageidauju gauti reklamos“, randa įvairių politinės reklamos lankstinukų.
„Vyriausioji rinkimų komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atsižvelgdamos į bendruosius reikalavimus dėl reklamos teikimo esant asmens nesutikimui bei įvertinusios gyventojų susirūpinimą dėl nepageidaujamos reklamos, rekomenduoja valstybės politikams, politinėms partijoms, politinės kampanijos dalyviams, teikiant politinę reklamą ir įprastinio pobūdžio informacinius pranešimus apie savo veiklą, gerbti gyventojų išreikštą apsisprendimą,“ - teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nustato skirtingas taisykles komercinei reklamai ir politinei reklamai. Pagal Reklamos įstatymą asmuo gali aiškiai išreikšti nesutikimą gauti komercinę reklamą, tačiau nėra aiškaus atsakymo, kaip turėtų būti elgiamasi politinės reklamos atžvilgiu, kai asmuo yra išreiškęs nesutikimą gauti komercinę reklamą.
„Vartotojas tikisi, kad tokios pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir dėl politinės reklamos taikymo. Vartotojas dažnai supranta, kad reklama ir yra reklama - nesvarbu, tai politinė reklama ar komercinė reklama. Toks vartotojo lūkestis turėtų būti gerbiamas“, - sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas nenumato draudimo teikti politinę reklamą, jeigu yra aiškiai išreikštas asmens nesutikimas. Taip pat tokio draudimo įstatyme nėra ir teikiamiems įprastinio pobūdžio informaciniams pranešimams apie valstybės politikų, politinių partijų veiklą. Reklamos įstatymas nereglamentuoja politinės reklamos. Tačiau vartotojai linkę sutapatinti politinę ir komercinę reklamas.
Reklamos įstatyme reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
VRK neuždraudė savanoriams dalyvauti savivaldos rinkimuose
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį nusprendė neišbraukti savivaldos rinkimuose dalyvauti ketinančių karių savanorių iš kandidatų sąrašų. Ši sprendimą po VRK vykusių diskusijų pranešė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
Klausimas, ar uždrausti savanoriams kandidatuoti savivaldybių tarybų rinkimuose, buvo iškeltas VRK gavus kariuomenės paaiškinimą, kad karių savanorių kandidatavimo teisės turi būti apribotos.
VRK posėdyje teigta, kad 74 nariai neatitinka savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. 73 asmenys tarnauja Krašto apsaugos savanorių gretose ir vienas dalyvauja jaunesniųjų vadų mokymo programoje.
Klausimą pristačiusi VRK Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė teigė, kad pagal dabartinį teisinį reguliavimą savanoriai priskiriami privalomajai karo tarnybai.
„Pagal krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybos įstatymą matyti, kad privalomoji karo tarnyba yra karo prievolininko atliekama privalomojo karo tarnyba, tarnyba rezerve ir tarnyba paskelbus mobilizaciją, o į tarnybą rezerve patenka savanorių karo tarnyba. Pagal tokias sąvokas išeina, kad savanoriai patenka įprivalomąją karo tarnybą“, - kalbėjo R. Daniškevičiūtė.
VRK posėdyje dalyvavusi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teisės departamento direktorė Judita Nagienė teigė, kad Konstitucija numato, jog asmenims atliekantiems tikrąją karo tarnybą draudžiama būti Seimo ir savivaldybių tarybų nariais.
„Pagal dabartinį reguliavimą, kurį mes tik galime komentuoti, tiek karo prievolės įstatymas, tiek krašto apsaugos sistemos organizavimas ir karo tarnybos įstatymas savanorių tarnybą priskiria tikrajai karo tarnybai. Tai atitinkamai peršasi išvada, kad iš tiesų asmenys, kurie būtų išrinkti Seimo nariais ar savivaldybių tarybų nariais jie turėtų apsispręsti ar toliau atlikti savanorių tarnybą toliau, ar tiesiog pasirinkti politiko kelią. Mūsų manymu, kandidatuoti asmenys tikrai turėtų turėti galimybę, tik jau juos išrinkus jie turėtų bent jau pagal dabar egzistuojantį reguliavimą apsispręsti, ar atlikti toliau tikrąją karo tarnybą“, - VRK posėdyje kalbėjo R. Daniškevičiūtė.
Buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad savanoriai turi turėti galimybę dalyvauti rinkimuose. Jis pritarė idėjai, kad Seime turėtų būti įstatyme esantis neaiškumas pataisytas.
„Pagal rinkimų įstatymą ir pagal Konstituciją, kariai savanoriai turi ypatingą statusą ir jie tikrai nėra tie kariškiai, kurie yra minimi Konstitucijoje kaip neturintys teisės būti renkami ir būti politikai. Jie gali politinėje veikloje dalyvauti. Ir labai pritariu kariškių pasiūlymams, kad Seimas turėtų situaciją pataisyti“, - kalbėjo Z. Vaigauskas.
Konservatorius Andrius Kupčinskas teigė, kad pats asmeniškai nukentėjo nuo esamo teisinio reglamentavimo.
„Esu jau nukentėjęs nuo šios situacijos ir puikiai suprantu. Išrinktas į Seimą turėjau apsispręsti ir palikti krašto apsaugos savanorių tarnybą, bet vis tiek esu rezerve. Bet kokiu atveju, net ir palikę krašto apsaugos savanorių pajėgas, ką priversti dabar daryti kariai savanoriai, kandidatuojantys į vietos tarybas, vis tiek liktų rezerve. O jei jis lieka rezerve, tai jis vis tiek priklauso kariuomenei ir iki 60 metų jis negalės kandidatuoti ar būti išrinktas. Akivaizdu, kad tai yra įstatymų nesuderinamumas“, - kalbėjo konservatorius.
Jis pabrėžė, kad nėra jokių konstitucinių argumentų, neleisti savanoriams dalyvauti politinėje veikloje.
A. Kupčinskas užsiminė, kad pratęstoje Seimo sesijoje ketina registruoti įstatymų pataisas, numatančias, jog kariai savanoriai turėtų apsispręsti - ar būti politiku, ar likti kariu - po išrinkimo, prieš priesaikos davimą.
