7 nuotr.Vasara prasidėjo, karantiną žadama atšaukti ir atverti sienas. Bent jau Latvijos ir Estijos, tad labai tikėtina, kad šiųmetės vasaros kelionės apsiribos būtent šiomis dviejomis valstybėmis. Kuo lietuvius galėtų sudominti Baltijos šalių turizmo ir poilsio rinka?
Kiek atidėti kelionei?
Vykstantiems savo transportu reikėtų žinoti, kad litras benzino Latvijoje šiuo metu kainuoja 1,067 euro, litras dyzelino - 0,977 euro, dujos - 0,475 euro. Estijoje 1,199 ir 0,999 Eur, dujos - 0,569 Eur atitinkamai. Kita vertus, jau atnaujintas oro susisiekimas. Visgi oro transportu, įvertinus bilietų kainas (115-134 eurai), tikėtina, naudosis tik vienas kitas.
Laimei, yra ir alternatyvų. Nemažai kelionių autobusais siūlo Lietuvos turizmo agentūros. Priklausomai nuo pasirinktos krypties ir maršruto, dviejų dienų kelionės į Latviją kaina su nuolaida prasideda nuo 59 eurų, trijų dienų - nuo 117 eurų.
Kelionės autobusu į Estiją kainos prasideda nuo 90 eurų, tačiau nepagailėjus 130 eurų vienos kelionės metu galima aplankyti ir Švediją. Tačiau ten dėl pandemijos gali kilti sunkumų grįžus į Lietuvą.
Latviai vilios trumpomis atostogomis
Nors latviai šiemet akcentuoja trumpalaikes atostogas Rygoje, kaimyninėje šalyje mėgstantiems jūrą tikslinga būtų pagalvoti apie poilsį Jūrmaloje, Ventspilyje ar Liepojoje. Norintys geriau pažinti kraštą, galėtų rinktis Cėsį, Daugpilį ar Siguldą.
Nakvynė Jūrmalos sanatorijose su maitinimu tris kartus per dieną ir gydomosiomis procedūromis vienam asmeniui kainuos nuo 46 iki 132 eurų už parą. Nakvynių Jūrmalos viešbučiuose dviviečiame kambaryje kainos prasideda nuo 30 eurų už parą. Tiesa, pusryčių už tokią kainą tikėtis nereikėtų. Kita vertus, visuomet galima pavalgyti kurioje nors iš vietinių kavinių. Čia porcija sriubos kainuoja apie 4-6 eurus, antras patiekalas - nuo 5 eurų, kava - du eurai.
Palyginimui Rygoje pietaujant restorane, sriuba kainuos 5-7 eurus, antrų patiekalų kainos prasidės nuo 8-9 eurų. Kita vertus, čia galima užkąsti vietos pigaus maisto tinkle „Lido“ ar bet kuriame greito maisto restorane. Beje, Rygoje galima rasti ir nebrangių viešbučių, kuriuose nakvynės kainos prasideda nuo 30 eurų už parą.
Bilietų kainos į muziejus prasideda nuo 4-5 eurų, kelionė kateriu į Jūrmalą ir atgal kainuos 30 eurų. Pirmą kartą lankantis Rygoje tikslinga užsukti į Ugniagesių muziejų ir unikalų automobilių muziejų (bilieto kaina 5-10 Eur), esantį šalia Bikerniekų lenktynių trasos. Jūrmaloje, atšaukus karantiną, turistus vilios vienas pirmųjų Baltijos šalyse vandens atrakcionų parkas. Tiesa, norint praleisti čia visą dieną, už tai teks pakloti beveik 30 eurų.
Janis Jenzis, Rygos turizmo plėtros biuro (RTPB) vadovas, neslėpė, kad atvėrus sienas jie bandys prisivilioti kuo daugiau turistų iš kaimynių šalių.
„RTPB sukūrė „Post Covid-19“ veiksmų planą, kurio tikslas - sugrąžinti į Rygą turistus ir padėti atsigauti laisvalaikio bei turizmo sektoriui. Šių planų įgyvendinimui planuojama skirti 780 tūkst. eurų. Numatytos kelios reklaminės kampanijos, kurios bus įgyvendinamos tikslinėse rinkose - Baltijos šalyse bei Skandinavijoje“, - planais dalinosi pašnekovas.
Estija tikisi sulaukti daugiau lietuvių
Estija daugeliui lietuvių ilgą laiką buvo mažiau pažįstama šalis, tačiau estai tikisi, kad šiemet situacija pasikeis. Juolab kad be Saremos salų ar Talino, lietuviai, estų teigimu, savarankiškai atrado Piarnu, Tartu ir Pietų Estijos regioną.
Nakvynė Estijos sostinėje, neblogame 4 žvaigždučių viešbutyje su pusryčiais kainuos apie 70 eurų. Aišku, galima rasti ir pigesnių variantų, tačiau tuomet maitinimu reikės pasirūpinti patiems.
Nakvynės Saremos salų viešbučiuose prasideda nuo 40 eurų. Persikelti į salas visą dieną kursuojančiu keltu suaugusiam žmogui kainuos 3,4 euro, studentai mokslo metais ir senjorai keliami už pusę kainos, vaikams iki 7 metų perkėlimas nemokamas. Lengvojo automobilio perkėlimas kainuoja 10 eurų.
Kiek brangiau bus apsistoti Piarnu mieste. Čia vidutinės kokybės viešbutyje naktis gali kainuoti apie 70 eurų, geresnės - apie pusantro šimto.
Taline paprastesnėje valgykloje galima papietauti už 3- 3,5 euro (sriuba ir karštas), greitas maistas kainuoja panašiai kaip ir kitose dviejose šalyse, restoranuose kainos prasideda nuo 8-10 eurų už patiekalą.
Pavalgyti Piarnu greito maisto užkandinėse galima už maždaug 4 eurus, sočiai papietauti vienam už 5-6 eurus, vakarienė dviem kainuos mažiausiai 18 eurų.
Estijos muziejų bilietų kainos prasideda nuo 3 eurų, tačiau dažniausiai bilietai kainuoja 5-8 eurus. Ekskursijų kainos startuoja nuo 10 eurų žmogui. Lankytinų objektų Estijoje nemažai, tačiau, tarkim, persikėlus į Saremą, būtina aplankyti čia esantį malūnų muziejų ir Kuresarės pilį (bilieto kaina - 5 Eur).
Liina Marija Lepik, Estijos turizmo tarybos vadovė, pripažino, kad dabartinė situacija atvėrė šaliai naujas perspektyvas.
„Pagal atvykstančių turistų skaičių Latvija jau ne vienerius metus buvo trečioje vietoje. Kaimyninės šalies gyventojai domisi ne tik Estijos miestais, bet ir regionais. Pastebėjome, kad ypač juos traukia lankytinos Pietų Estijos vietos, - pasakojo vadovė. - Iki šių metų atvykstančiųjų iš Lietuvos skaičius buvo ganėtinai kuklus. Bendrame reitinge jūsų tautiečiai tarp visų užsienio svečių užėmė tik 7 vietą (palyginimui 280 tūkst. nakvynių iš Latvijos, 132 tūkst. nakvynių iš Lietuvos 2019 m.). Visgi ir čia pastebimi poslinkiai į gerą. Fiksuojame padidėjusį Lietuvos gyventojų susidomėjimą Estija.“
Lietuvoje pinigai keliaus reklamai
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės Rūtos Serapinaitės-Audickės teigimu, jau yra parengtas turizmo skatinimo priemonių planas. Jame numatytos likvidumo užtikrinimo, paklausos skatinimo, turizmo sektoriaus transformacijos priemonės. Jų įgyvendinimui bus skirta 45 mln. eurų.
„Keliauk Lietuvoje“ atstovų teigimu, Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra Latvijos ir Estijos gyventojams komunikuoti apie Lietuvą pradėjo dar prieš atsiveriant sienoms ir paskelbiant apie galimybę laisvai keliauti po tris Baltijos šalis. Daugiausiai dėmesio skiriama keliautojams iki 45 metų, kurie greitai priima sprendimus dėl kelionių.
Agnė Vaitkuvienė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė, patikslino, kad tiesiogiai, geriausiu atveju, kaimo turizmo sodybas pasieks tik dalis ministerijos žadėtų pinigų. O ir tie patys turės būti skirti inovacijoms ir atsinaujinimui. Didesnė sumos dalis per „Keliauk Lietuvoje“ bus išleista viešinimui ir reklaminėms kampanijoms užsienio rinkose.
„Siekdama gauti paramą asociacija kuria vieningą elektroninių užsakymų sistemą. Turistai iš užsienio paprastai sudarydavo apie 10 proc. mūsų sektoriaus poilsiautojų. Šiemet jų bandysime pritraukti daugiau, bet kadangi viskas tik prasidėjo, dar anksti spręsti kiek tai bus veiksminga“, - sakė pašnekovė.
Kita vertus, pasak jos, pastebimos teigiamos tendencijos vidaus rinkoje.
„Lietuvos gyventojai kaimo turizmo sodybas dažniausiai rinkdavosi paskutinę minutę. Dabar matome, kad sodybos jau rezervuojamos ne tik liepai, bet ir rugpjūčiui. Jei taip tęsis, vasara turėtų būti nebloga“, - optimistiškai pokalbį baigė A.Vaitkuvienė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė taip pat pasidžiaugė, kad jaučiamas pagyvėjimas vietinio turizmo sektoriuje.
„Žmonės rezervuojasi viešbučius pajūryje ar mineralinių vandenų kurortuose - Druskininkuose, Birštone, Anykščiuose. Bendras užimtumas siekia 20-30 proc. Piko tikimės liepos - rugpjūčio mėnesiais, tad dabar kažką prognozuoti būtų sunku. Juolab kad viešbučiai, uždraudus „švedišką stalą“, jau susiduria su maitinimo problemomis“, - sakė pašnekovė.
Pasak jos, tikslių duomenų apie turistus iš Estijos jie neturi, o svečiai iš Latvijos paprastai sudaro apie 11 proc. poilsiaujančių.
„Nors šis skaičius gali ir kisti, nes visos šalys pradėjo reklamines kampanijas, raginančias ilsėtis namuose ir, be būtino reikalo, į svečias šalis nevykti. Tai turizmo sektoriui gali turėti neigiamos įtakos. Be to, jau dabar aišku, kad ypač sunku šią vasarą bus išgyventi verslo viešbučiams. Dabar jų užimtumas siekia tik 2-3 proc., tad be kito sezono jų atsigavimo neplanuojame“, - dar vieną turizmo apsektą priminė E.Šiškauskienė.
