Po „žaliosios" revoliucijos teks kinkytis arklius

Aplinkos ir susisiekimo ministrai Simonas Gentvilas ir Marius Skuodis Lietuvoje žada judumo revoliuciją, po kurios daugybė gyventojų, ypač regionuose, gali atsidurti socialiniame užribyje.

Pristatant Lietuvos „žaliąją" transformaciją, susisiekimo ministras yra įvardijęs didžiąją susisiekimo sektoriaus ambiciją - pasiekti, kad būtų įmanoma išgyventi be asmeninio automobilio.

Ministrai tikina, kad tautiečių turimi automobiliai - didelė rakštis keliaujant „žaliąja" kryptimi. Pasak M.Skuodžio, Lietuvoje yra didelis ir taršus automobilių parkas - net 70 proc. jų varomi dyzelinu, o ES vidurkis - 53 proc. Be to, automobilių parkas yra labai senas - vidurkis yra 17 metų, o ES - 11 metų.

Tam, kad taršių automobilių savininkai greičiau jų atsikratytų ir persėstų į viešąjį transportą, važinėtų dviračiais ar paspirtukais, juos auklės nauju automobilių taršos mokesčiu. Planuojama kad automobilių taršos mokestis įsigalios nuo 2023 metų, o pakoreguotas jau ankstesnės valdžios įtvirtintas vienkartinis automobilio registracijos mokestis - nuo 2022-ųjų.

Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti mokėtino mokesčio dydžiai ir surenkamų lėšų prognozė: minimalus mokestis pirmą kartą registruojant automobilį būtų 115 eurų, maksimalus - 2258 eurai; minimalus kasmetinis mokestis už naudojimąsi - 29 eurai, maksimalus - 564 eurai.

Tikimasi, kad užkrovus naują mokestį, pačių taršiausių automobilių iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje sumažės bent perpus.

Jau nebejuokinga

Biržų rajono savivaldybės Nemunėlio Radviliškio seniūnijos seniūnas Giedrius Kubilius, paklaustas apie naujo mokesčio poveikį regionų gyventojams, rėžė be užuolankų: „Vilniuje sėdintiems politikams pagaliau reikia pradėti mąstyti. Jie turbūt per pastaruosius dešimtmečius kaimo nėra matę. Tegul atvažiuoja ir pasižiūri, kaip čia žmonės gyvena. Jie neturi pinigų ir elektromobilių nepirks."

Jis svarstė, kad galbūt didmiesčiuose reikalingi sprendimai dėl automobilių taršos, bet ir čia jie turi būti labai pamatuoti. Pasak seniūno, reikia deramai įvertinti, kas labiausiai teršia: automobiliai, gamyklos ar kt., nes dabar susidaro įspūdis, kad, siekiant kuo daugiau surinkti mokesčių iš gyventojų, duomenys „nukabinami nuo lubų".

Ministrų ketinimai, vairuotojus iš automobilių perkelti ant dviračių ar paspirtukų, gyventojams kėlė juoką. Dabar, anot G.Kubiliaus, tokie svaičiojimai jau nebejuokingi.

„Daugelis automobilį draudžia daugiausia tik pusmečiui, nes šaltuoju metų laiku nevažinėja. Dalis gyventojų gal tik kelis kartus juo pasinaudoja, automobiliai seni, bet už tai reikės mokėti. Tačiau tie, kurie sėdi Vyriausybėje ir Seime, to, matyt, nesupranta ir nežino", - nusivylęs kalbėjo seniūnas.

Liko trys arkliai

Automobilių taršos mokesčiai subyrės į Darnaus judumo fondo, iš kurio savivaldybėms žadama skirti lėšų viešajam transportui atnaujinti, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtrai. Seniūnijos jau raginamos planuoti ir teikti pasiūlymus dėl pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo.

G.Kubilius mano, kad darnaus judumo planus reikėjo kurti prieš trisdešimt metų, kai buvo pradėta žemės reforma. „Kaip dabar įrengti dviračių takus, jeigu visur privačios žemės? Mieste galbūt ir galima tiesti dviračių takus, bet kaip tai padaryti kaimiškose vietovėse? Ir kas ten važinės, jeigu kaimuose daugiausia lieka tik pagyvenę žmonės? Tokios kalbos ir pasiūlymai juokingi", - sakė seniūnas.

Jeigu kaimo gyventojai neišgalės įsigyti naujesnių automobilių, lieka dar viena alternatyva - kinkyti arklius ir riedėti iki poliklinikos, pašto ar parduotuvės, o galbūt ir iki darbo mieste. „Žinoma, kaime tai būtų gera išeitis, tik, deja, mūsų seniūnijoje beliko gal kokie trys arkliai", - liūdnai ironizavo biržietis.

Baus už skurdą

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos direktorius Vismantas Baršys neabejoja, kad nauju mokesčiu labiausiai bus baudžiami tie, kurie negali įsigyti naujesnio automobilio.

„Didesnė našta teks tiems, kurie gauna mažesnes pajamas ir važinėja senesniais automobiliais. Paprastai jie važinėja nedaug, taigi, ir mažai teršia, bet turės mokėti daugiau", - teigė jis.

V.Baršys įsitikinęs, kad numatytas automobilių taršos mokestis yra susijęs ne tiek su tarša, kiek su valstybės siekiu pasipinigauti ir surinkti daugiau mokesčių į biudžetą: „Čia yra daugiau politikavimo, nei rūpesčio dėl taršos.

Lietuva, palyginti su Kinija, Vokietija, kur išplėtota pramonė, yra „žalia", bet pas mus „iš peties mojuojama" mokesčiais."

Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas neslėpė turintis abejonių dėl nusiteikimo prieš dyzelinius automobilius ir dabartinio elektromobilių garbinimo. „Naujesni dyzeliniai automobiliai nėra taršesni už benzininius. Bet kai politikai nuolat kalba apie taršą, žmonėms įvaro įvairių baimių. Yra užsakomos neaiškios studijos, kur numatomas kažkoks oro taršumas. Baubai pučiami, siekiant surinkti mokesčius", - mano „Vakaro žinių" pašnekovas.

Ramina lengvatomis

V.Baršys užsiminė, kad naujas mokestis daug kam ne tik kirs per kišenę, bet ir taps galvos skausmu, kai reikės jį susimokėti. „Jeigu nebus pakeistas numatytas mokesčio administravimas, pagyvenusiems žmonėms bus sudėtinga jį sumokėti. Jis nebus suformuotas kaip, pavyzdžiui, žemės mokestis. Daug kam bus nelengva internete išsiaiškinti, kiek ir kaip mokėti už automobilį. Juk yra labai daug automobilių, kurių techniniuose pasuose net nenurodyta, kiek jie išmeta teršalų", - pastebėjo jis.

Komentuoja „Valstietis" parlamentaras, buvęs aplinkos ministras Kęstutis MAŽEIKA:

Faktas, kad tai bus dovanėlė „trys viename" - išlieka automobilio registracijos mokestis, įvedamas naujas kasmetinis taršos mokestis ir dar bus didinamas degalų akcizas. Šiandien matant, kokia yra kainų pasiutpolkė degalų rinkoje ir kokios prognozės, iš tiesų panašu, kad regionuose automobilis taps retenybe.

Įvedant tokius mokesčius visiškai neatsižvelgta į žmonių socialinę aplinką. Be to, atsiranda nenuosekli Vyriausybės elgsena. Girdime, kad Vyriausybė planuoja šildymo lengvatas miestuose gyvenantiems žmonėms. Žinant, kad šildymui daugiausia sunaudojama iškastinio kuro, regionų gyventojai, kurie dėl taršos apmokestinimo neišgalės turėti automobilių, bus diskriminuojami, nes jie negalės pasiekti miestų, kur yra pramonė, paslaugų sektorius - taigi, darbai.

Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra - priemonė miestams. O kaip ją išvystyti regionuose? Iš kur tam paimsime žemės? Žinoma, būtų fantastiška, jeigu būtų tokia infrastruktūra ir kaimiškose vietovėse, kur žmonės galėtų bent 6 mėnesius per metus važinėti dviračiais, elektrinėmis priemonėmis ir pan. Bet ką daryti vėlų rudenį ir žiemą?