respublika.lt

Po karantino galime pritrūkti darbo migrantųnuotraukos (17)

2020 gegužės mėn. 25 d. 07:00:00
Vidmantas MISEVIČIUS

Lietuvos piliečiams aktyviai ieškant laimės užsienyje, jų praradimą bent iš dalies kompensavo atvykėliai iš kaimyninių šalių - Rusijos, Ukrainos bei Baltarusijos. Valdžia tuomet džiaugėsi esą augančiu gyventojų skaičiumi, verslininkai - pigia darbo jėga.Visgi niekas nesusimąstė apie tai, jog, nepaisant geresnių negu vietos gyventojams taikytų sąlygų, pigios darbo jėgos srautai iš kaimyninių šalių, ypač po karantino, gali išsekti. Jeigu šios šalys toliau gerins savo piliečių darbo sąlygas, vykstančiųjų dirbti į Lietuvą ženkliai sumažės.

×
nuotr. 7 nuotr.
Dalis pradėtų statybų ir remontų dėl darbuotojų trūkumo gali vėluoti ar išvis sustoti. Egidijaus Jankausko nuotr.




Atvykstantiems daug paprasčiau


Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. į Lietuvą imigravo 40,1 tūkst. žmonių - 11,2 tūkst. (1,4 karto) daugiau negu 2018 m. Imigrantų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, padidėjo nuo 10,3 (2018 m.) iki 14,3 (2019 m.). Beveik 17 tūkst. migrantų į mūsų šalį atvyko iš Ukrainos, po 12 tūkst. - iš Rusijos ir Baltarusijos.

Matant augančius imigrantų srautus, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos buvo pasiteirauta, ar atsiras jų vaikams vietų Lietuvos ugdymo įstaigose. Atsakymas kiek nustebino.

„Vaikus gali priimti Vilniaus lietuvių namai, turintys didelę patirtį ugdyti atvykusius iš kitų šalių, taip pat ir bet kuri kita Lietuvos mokykla. Nei nustatytos laiko trukmės, nei jokių papildomų sąlygų nėra. Atvykę vaikai iš karto, be jokio papildomo žinių testavimo, priimami mokytis kartu su bendraamžiais pagal gyvenamąją vietą, kurią Lietuvoje deklaravo šeima. Priimdama vaiką jo mokymosi pasiekimus mokykla gali vertinti (rengti testus ar pan.) tik dėl vienos priežasties - kad sudarytų tikslingesnį individualų ugdymo planą, nustatyti, kokia pagalba bus reikalinga“, - buvo rašoma ministerijos atsakyme. Dar patikslino, kad atvykusiam iš užsienio mokiniui ugdyti numatyta 30 proc. daugiau lėšų. Jos gali būti skiriamos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, švietimo pagalbai ir kitiems individualiems vaiko ugdymosi poreikiams.

Ministerija netgi yra parengusi rekomendacijas mokykloms dėl atvykstančių ar sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Jose siūloma atvykusiam vaikui sudaryti individualų planą. Jeigu jis nemoka lietuvių kalbos, vaikui mokykloje suteikiama pagalba: papildomos dalykų mokytojų konsultacijos, mokinių savanorių pagalba, sudaroma laikinoji grupė, kurioje intensyviai mokoma lietuvių kalbos, ir pan. Atvykusiam mokiniui taip pat galima skirti adaptacinį laikotarpį, per kurį stebima mokinio pažanga, bet pasiekimai nevertinami pažymiais.

Nepaisant tokių išskirtinių vaikų ugdymo sąlygų, kalbinti iš Ukrainos bei Baltarusijos atvykę ir iki karantino Lietuvoje dirbę vyrai neslėpė, kad situacijai mūsų krašte prastėjant (didėjantys mokesčiai, mažėjantys atlyginimai ir pan.), jie arba grįš namo, arba keliaus dirbti į kaimyninę Lenkiją. Pastaroji, jų teigimu, užsieniečius, bent iki karantino, priėmė dar svetingiau negu Lietuva.

Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Konsulinio skyriaus vedėjas Marcinas Zienevičius (Marcin Zieniewicz) informavo, kad trečiųjų šalių pilietis Lenkijos ambasados Konsuliniame skyriuje Vilniuje darbo vizą gali gauti per 3 darbo dienas nuo visų būtinų dokumentų pateikimo. Eilių pateikti dokumentus vizai gauti kovo pradžioje, iki sienų uždarymo, nebuvo.

Pasak diplomato, D tipo nacionalinė viza išduodama maksimaliai vieneriems metams, tačiau jos galiojimo terminas priklauso nuo besikreipiančio asmens pateiktų dokumentų, t. y. nuo dokumento, legalizuojančio jo darbą Lenkijoje, pobūdžio.

Minskas tragedijos neįžvelgia

Baltarusijos ambasados Vilniuje atstovas Grigorijus Aksenovas atkreipė dėmesį į tai, kad nors darbo migracija šalies vyriausybei kelia nerimą, tačiau tragedijos čia neįžvelgiama. Be to, suprantant, kad rinkos ekonomikos sąlygomis jėga savo piliečių vis tiek nepavyks sulaikyti, palaipsniui gerinamos nusprendusių Baltarusijoje likti asmenų darbo sąlygos.

„Išvažiuoti dirbti į užsienį niekas baltarusiams nedraudžia, bet valdžia suprato, kad šaliai naudinga išsaugoti savo specialistus. Iki pandemijos paskelbimo daug buvo nuveikta siekiant namuose išlaikyti medikus. Jiems buvo keliami atlyginimai, statomi socialiniai būstai. Esant dabartinei situacijai ir Europoje įvestiems ribojimams, tikėtina, kad didesnio dėmesio gali sulaukti ir į Baltarusiją sugrįžę ar planavę ją palikti kitų sričių darbuotojai. Jeigu jie bus skatinami bei galės dirbti ir užsidirbti namuose, abejoju, ar kažkas labai veršis į užsienį“, - situaciją kaimyninėje šalyje įvertino G.Aksenovas.

Dar labiau baltarusius likti dirbti namie gali paskatinti tai, kad, pasak ambasados atstovo, Baltarusija ir Lietuva nėra pasirašiusios sutarčių dėl socialinių išmokų ir pensijų.

Kijevas sieks, kad žmonės grįžtų


Pasak Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Volodymyro Jatsenkivskio, dar 2019 m. pabaigoje šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis anonsavo valstybinę programą „Grįžk ir lik“. Jau realizuojamos programos tikslas - ne tik paskatinti grįžti išvykusius uždarbiauti į užsienį, bet ir sukurti palankias darbo sąlygas galvojantiems apie išvykimą.

„2020 m. pradžioje V.Zelenskis pasirašė įstatymą, numatantį smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui skirti 2 mlrd. grivinų (apie 68 mln. Eur). Iki 1,5 mln. (apie 50 tūkst. Eur) grivinų siekiantį kreditą penkeriems metams, priklausomai nuo pasirinktos srities, bus galima gauti už 5-9 proc. metinių palūkanų,“ - pasakojo ambasadorius.

Prisiminė jis ir šalies premjero Deniso Šmygalio pasisakymą apie tai, kad valdžia pasistengs, jog sugrįžtų visi išvykusieji. Paskelbus karantiną, į Ukrainą grįžo apie 2 mln. darbo migrantų, tad dabar sprendžiamas ne tik naujo smulkaus bei vidutinio verslo kreditavimo, bet ir naujų darbo vietų kūrimo klausimas. Paraleliai imamasi priemonių, kad paramą, esant reikalui, gautų bei turimas darbo vietas išsaugotų ir jau veikiantys verslai.

„Šiai dienai yra anonsuotos ar jau veikia dvi pagrindinės, darbo migrantams skirtos, programos - „Prieinami kreditai“ su 5-9 proc. metinėmis palūkanomis ir „Nauji pinigai“. Tiesa, ši programa - dar kūrimo stadijos, bet jos tikslas bus analogiškas - minimalias ar net nulines ilgalaikių kreditų palūkanas numatanti parama verslininkams“, - vykstančiais darbais džiaugėsi ambasadorius.

Be minėtų priemonių, šalyje skubiai kuriami keli šimtai tūkstančių naujų darbo vietų. 2020 m. tikimasi sutvarkyti daugiau negu 6500 km šalies kelių.

„2020 m. prezidento pradėtas projektas „Didžiosios statybos“ ir investicijos į kelius ženkliai padidins darbo vietų poreikį. Kadangi keliai, pasak prezidento, yra ypatingos svarbos objektai, jų tiesimu ir remontu užsiimančios įmonės turi užtikrinti orius darbininkų atlyginimus ir visas jiems priklausiančias socialines garantijas. Planuojama kontroliuoti, kad viskas vyktų oficialiai ir laikantis galiojančių įstatymų“, - teigė pašnekovas.

Nuo gegužės 1 d. veikia internetinis projektas „Keliai ir darbas“. Jis yra „Didžiųjų statybų“ dalis ir pateikia informaciją apie laisvas darbo vietas bei jų vystymo galimybę.

Be kelių infrastruktūros gerinimo, 2019 m. buvo inicijuota ir regionuose jau vykdoma programa „100 mokyklų, 100 vaikų darželių, 100 stadionų“. 2020 m. turėtų startuoti programa, numatanti 210 gydymo įstaigų statybas ar rekonstrukciją. Jai planuojama skirti 6 mlrd. grivinų (apie 200 mln. Eur).

Visgi, nepaisant taikomų priemonių, šalies valdžia supranta, kad užsienyje dirbančių Ukrainos piliečių vis tiek liks. Siekiant užtikrinti jų teisių apsaugą, šiuo metu Ukrainos vyriausybė šiuos klausimus aptaria su suinteresuotomis Europos šalimis.

„Gegužės 5 d. šalies premjeras D.Šmygalis akcentavo, kad Ukrainos, kaip valstybės, uždavinys - apginti savo piliečių interesus ir užtikrinti, kad jie Europoje turėtų civilizuotas darbo sąlygas, nes praktika rodo, kad jos ne visada atitinka europinius standartus. Tokiu lygiu klausimas keliamas pirmą kartą. Ir tai suprantama, nes kalbama apie darbo užmokestį, gyvenimo sąlygas, grįžimą namo bei gydymą, kas dabar, siaučiant koronavirusui, yra ypač svarbu“, - vyriausybės daromus žingsnius vardino V.Jatsenkivskis.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidento Dano ARLAUSKO komentaras:

„Lietuvoje įmonių likvidumo užtikrinimui galvojama skirti apie 5 proc. BVP. Palyginti Vokietijoje - 15 proc. Tai reiškia, kad atšaukus pandemiją ten darbuotojams bus siūlomos geresnės sąlygos. Be to, Vokietija jau prieš 1,5 m. priėmė užsieniečių įdarbinimą palengvinantį įstatymą. Tai pajautė ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos darbdaviai, kadangi ukrainiečiai ir baltarusiai vis dažniau vykdavo į Vokietiją. Tikėtina, jog atšaukus karantiną, tie, kurie nuspręs nepasilikti gimtinėje, vyks dirbti vokiečiams. Tokiu atveju mes greitai pajusime žmogiškųjų resursų trūkumą“, - prognozavo LDK vadovas.

Pasak D.Arlausko, šiandien Lietuvos įmonių tarptautinį konkurencingumą silpnina ne tik Ukrainos ir Baltarusijos diegiamos darbuotojų išsaugojimo priemonės, bet ir draudimo bendrovių planai didinamus įkainius tiems, kas dirba su užsieniu. Jei taip nutiks, apie didinamus atlyginimus bus galima pamiršti.

Skeptiškai jis vertino ir kalbas, kad darbo rinką užpildys po „Brexit“ į šalį galimai grįšiantys migrantai. Pašnekovo teigimu, aukštos kvalifikacijos specialistai į Lietuvą negrįš, o tie, kurie grįžta, didelės pridėtinės vertės nesukurs.

Valdančiųjų kalbos apie tai, kad dabar ekonomikos gelbėjimui skirtas 1 euras sukurs 2 eurus, išvis sukėlė šypseną.

„Tikėjimas yra kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau negalima painioti jo ir ekonomikos. Situacija rinkoje vis dar yra neprognozuojama, o čia jau viešai žadama, kad padėtis gerės,“ - politikų teiginiais stebėjosi pašnekovas. Tai, jo nuomone, rodo, kad arba viešai kalba žinių neturintys žmonės, arba jie, turėdami žinias, meluoja, nes jokio aiškaus plano - kaip padėti verslui ir krašto gyventojams - vis dar nėra pateikta.

„Šnekų darbo grupėse daug, tačiau nesimato realių veiksmų. Be to, tikėtina, jau galvodami apie rinkimus, politikai labiau rūpinasi savo įvaizdžiu, o ne pagalba šaliai“, - prielaidomis dalinosi LDK vadovas.

Jis pastebėjo, kad politikai orientuojasi į trumpą, iki rinkimų likusį, laiką, o aiškaus, kryptį galinčio nurodyti, lyderio Lietuvoje nėra.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (17)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SPROGIMAS: netoli karo ligoninės Afganistano šiaurinėje Balcho provincijoje nugriaudėjus dviem sprogimams žuvo du žmonės, dar aštuoni buvo sužeisti.
  • PARDUODA: parduodamas butas, kuriame gimė legendinis Lotynų Amerikos revoliucionierius Ernestas Če Gevara.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikia uždrausti rinkti miško gėrybes privačioje žemėje arčiau nei 100 m iki savininko sodybos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar jau lankėtės Lietuvos pajūryje?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +17 C

+13 +15 C

 

+13 +15 C

 +25 +27 C

+21 +23 C

 

+21 +23 C

0-5 m/s

0-2 m/s

 

0-3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1200 PLN - 4.4583
RUB - 79.6793 CHF - 1.0620
GBP - 0.9043 NOK - 10.7736

Nuorodos