Po istorijos apie jaunos gimdyvės mirtį atsiliepė dar viena moteris: Būčiau mirusi nuo negydomo plaučių uždegimo

Šiandien jau pasveikusi L.Kolosauskaitė stebisi, kad susirgus COVID-19, pamirštama gydyti išsivysčiusį plaučių uždegimą. „Tikėtina, kad daugybė žmonių miršta būtent dėl to, o ne nuo COVID-19", - sako moteris. Ji sutiko pasidalyti patirtimi, kad medikai susimąstytų apie savo darbą, o žmonės žinotų, ko tikėtis panašioje situacijoje ir kokios pagalbos ieškoti.

- Vykstant į gimdymo namus jūsų COVID-19 testas buvo neigiamas, o po gimdymo - teigiamas. Išeitų, užsikrėtėte gimdymo namuose?

- Tiek mano, tiek dukros tėčio testai, atvykus į gimdymo namus, buvo neigiami, o temperatūra man pakilo kitą dieną po gimdymo. Tuo metu niekas to nelaikė ligos simptomu, nes priimta, kad po gimdymo temperatūra gali kažkiek pakilti. Mano ji buvo 37,3 laipsnio.

Antrą parą temperatūra jau pakilo iki 38,5 laipsnio, tada paprašiau paracetamolio. Nesulaukiau jokios reakcijos, tik kai prašymą pakartojau kelis kartus, man buvo pasiūlyta pasidaryti testą. Jis jau buvo teigiamas. Dukters tėtis testą pakartojo dar po dviejų dienų, jis taip pat buvo teigiamas. Negaliu teigti, kad užsikrėtėme ten... Bet mano vyras - medikas, atkreipė dėmesį, kad leukocitų kiekis padidėjęs buvo jau gimdymo metu. Tad liko neaišku, ar atvykome sirgdami, nors pirmieji testai to neparodė, ar apsikrėtėme įstaigoje.

- Pati nusprendėte likti gydytis namuose?

- Kai išvykome iš gimdymo namų, testo atsakymas dar nebuvo žinomas. Testas buvo atliktas, bet atsakymas atėjo kai jau buvome namuose. Nemačiau prasmės likti medicinos įstaigoje jau vien dėl to, kad pakilus temperatūrai vos išsiprašiau paracetamolio. Beje, jo neturėjo, todėl po kelių priminimų gavau ibuprofeno tabletę. Jeigu testo rezultatas būtų atėjęs dar man esant gimdymo namuose, būčiau perkelta į ligoninę, kurioje gydomos gimdyvės su koronavirusu. Taip pat buvo paprašyta, kad vaiko tėtis išvyktų, nes ir jam buvo pakilusi temperatūra.

Tuo metu dar nesijaučiau blogai, o matydama, kad niekam ten nerūpiu, nusprendžiau važiuoti namo. Manau, kad ir jie norėjo, jog mes išvyktume. Taip jie išvengė papildomų nepatogumų. Tad dukrai buvo atlikti paskutiniai reikalingi tyrimai ir mes išvykom. Kitą dieną sužinojome, kad testas teigiamas.

Beje, buvau informuota, kad yra galimybė vykti į ligoninę dėl koronaviruso kartu su mažyle, kad naujagimė nebūtų atskirta nuo mamos. Todėl man šiek tiek keistai nuskambėjo Kauno klinikose nutikusi istorija, kai jauna mama net nespėjo pamatyti savo dukrelės, nes visą laiką po gimdymo buvo atskirta. Jeigu buvo taip bijoma, nejau nebuvo galimybės mamai parodyti jos vaikelį bent per stiklą? Mane ta istorija sukrėtė... Kad taip daryti reikia ne tik kad būti ne gydytoju, bet ir būti ne žmogumi.

- Besilaukiant jums teko susidurti su spaudimu ar raginimu skiepytis?

- Mane ginekologė 35 nėštumo savaitę išvadino antivaksere. Dėl to pakeičiau specialistę. Taip, man siūlė skiepytis ir kaltino, kad tokie kaip aš, vaikščiodami pas ją vizitų, gali ją užkrėsti, nors ji ir visa jos šeima pasiskiepiję.

Bet aš mačiau priežastį nesiskiepyti. Mes su vyru vadovaujamės nuostata, kad vaistų nauda turi būti didesnė už jų keliamą riziką. Šiuo atveju man tas kelia abejonių. Nėščiosioms ir žindančioms moterims nerekomenduojami beveik jokie medicininiai preparatai, nerekomenduojama net valgyti tam tikro maisto ir pan. O šalia viso to siūlomas visiškai naujas medikamentas. Vakcinos pradėtos naudoti tik pernai gruodį, o aš gimdžiau rugsėjo viduryje. Kaip gali mums sakyti, kad vakcina šiuo atžvilgiu yra ištirta, jeigu vaikų, kurių mamos pasiskiepijo nėščios, dauguma dar negimė. Tad vakciną vertinau kaip riziką savo vaikui, ir jos atsisakiau.

Aš ir dabar skiepytis neketinu. Ne tik todėl, kad jau esu persirgusi, bet ir dėl pačios ligos. Nemanau, kad sunkiai sirgau koronavirusu, manau, kad sunkiai sirgau plaučių uždegimu.

- Kad koronavirusas komplikavosi į plaučių uždegimą, nustatė medikai ar įtarėte pati?

- Buvo praėję dešimt dienų, kai grįžome iš gimdymo namų. Mano sveikata pradėjo labai prastėti, apsunko kvėpavimas, apie tai pasakiau vyrui, svarstydama, ar nereikėtų vykti į ligoninę. Mano vyras jau nepraktikuoja, bet gydytoju dirbo 19 metų. Paklausęs mano plaučius, jis suprato, kad plaučių uždegimas. Įprastai tokia liga turi būti gydoma antibiotikais. Buvo vėlus vakaras, vaistinės nedirbo, tad mano draugė, turėjusi šių vaistų, pasidalino jais su manimi. Nedelsdama pradėjau juos vartoti.

Kitą dieną daug kartų skambinau šeimos gydytojai, bet nepavyko jai prisiskambinti. Rašiau trumpąsias žinutes, kad man koronavirusas ir plaučių uždegimas, pakilusi temperatūra, prašiau skirti antibiotikus. Bet jokios reakcijos nebuvo. Kai paskambinau į registratūrą pranešti, kad negaliu prisiskambinti gydytojai, man buvo pasakyta, kad gydytoja turi labai daug pacientų. Nežinau, iš kur jų buvo tiek daug tą dieną, nes kai lankydavausi klinikoje nėštumo metu, gydymo įstaiga dažniausiai būdavo tuščia. Per pažįstamus pavyko surasti toje pačioje įstaigoje dirbantį žmogų, kuris gyvai paprašė gydytojos man perskambinti. Sulaukiau jos skambučio 19 val. vakare.

Sergant plaučių uždegimo, nesulaukti pagalbos nuo 8 val. ryto iki vakaro yra rimta. Situacija gali pasibaigti mirtimi.

- Ar perskambinusi gydytoja galiausiai išrašė antibiotikus?

- Išrašė 14 tablečių, po dvi tabletes per dieną. Man tiek jų būtų nepakakę, nes iš viso gėriau 11 dienų po tris tabletes per dieną. Gerai, kad pavyko jų gauti.

- Vėliau gydytoja bandė teirautis, kokia jūsų ar dukrelės sveikata?

- Jai buvo taip neįdomu, kad jeigu aš bandydavau prisiskambinti, galiausiai man perskambindavo slaugytoja. Ją domindavo tik vienas dalykas - ar aš neturiu temperatūros, nes kai tris dienas jos nebus, galėsiu nutraukti izoliaciją. Ir viskas.

Nei apie mane, nei apie vaiką niekas daugiau neklausė.

Beje, kai man iš gimdymo namų paskambino budinti gydytoja pranešti, kad COVID-19 testo atsakymas teigiamas, ji taip pat nė nepasiteiravo apie dukrą.

Jeigu žmogus serga pagrindine šių dienų liga, apie kurią žiniasklaida tiek daug kalba, ir yra toks didelis mirtingumas, tai dėmesio, sakyčiau, tokiems pacientams, turėtų būti daugiau.

- Jūs sakote, kad ši patirtis parodė, jog skelbiamoje mirčių statistikoje, dalis žmonių galėjo būti mirę ne nuo paties viruso, o nuo negydyto plaučių uždegimo?

- Tikrai taip manau. Plaučių uždegimas beveik visais atvejais yra sėkmingai gydomas antibiotikais. Bent taip buvo visada, kol neatsirado koronavirusas. Todėl manau, kad daug tų žmonių miršta būtent dėl to, kad jiems negydomas arba nediagnozuojamas plaučių uždegimas. Man jį diagnozavo vyras, bet ne kiekvienam tas gali pavykti namuose. Manęs niekas nė neįspėjo, kad taip gali būti, ir nepasiūlė išsitirti plaučius.

- Po to, kai savo istoriją papasakojote viešai, išgirdote ir daugiau panašių patirčių?

- Daugybė žmonių pasakojo istorijas, kad susirgę koronavirusu yra paprašomi gydytis namuose ir taip lieka be realios medikų pagalbos. Konsultuojant nuotoliniu būdu, plaučių nepaklausysi, bet pacientams net nepasiūloma išsitirti rentgenu.

Atrodo, jog žmonėms nustačius koronavirusą, plaučių uždegimo niekas nebeieško, gydytojai pasiūlo gydytis arbatomis ir paracetamoliu. O jeigu jis negydomas arba pradedamas gydyti tik tuomet, kai žmogus jau vos galėdamas pakvėpuoti išsikviečia greitąją, būna per vėlu.

Dėl to, kas vyksta dabar, kenčia žmonių sveikata. Sulaukiau daugybės žmonių žinučių, jie netgi klausė, kokius antibiotikus gėriau, nes, sako, esą tokioje pačioje situacijoje. Baisu, kad žmonės yra priversti taip elgtis - klausti nepažįstamo žmogaus, kokius vaistus jis gėrė, „susiveikti" jų iš anksto, nes nebepasitiki sistema. Jie priversti savo sveikata pasirūpinti patys - patys būti sau gydytojais. Tai - nenormalu.