Vilniaus universiteto (VU) biblioteka po metų pertraukos penktadienį vėl eksponuos brangiausiąjį lietuvišką leidinį - Martyno Mažvydo "Katekizmą".
Vos vienai dienai iš saugyklų iškeliamos pirmosios lietuviškos knygos viešas rodymas jau ketvirtus metus skiriamas Vilniaus universiteto įkūrimui 1579 m. balandžio 1 d.
Pasak VU bibliotekos generalinės direktorės Irenos Krivienės, šįmet "Katekizmo" eksponavimas susijęs su dar keliomis sukaktimis - džiugiomis ir liūdnomis. Prieš 55 metus ši brangiausia visai Lietuvai knyga po ilgų paieškų ir derybų buvo pargabenta iš Odesos mokslinės bibliotekos Ukrainoje. Daug jėgų "Katekizmui" grąžinti į Lietuvą paaukojo tuometis VU bibliotekos direktorius Levas Vladimirovas, kurio 100-osios gimimo metinės šįmet minimos.
Vienas iš dviejų žinomų M. Mažvydo "Katekizmo" egzempliorių Vilniaus universitete, pasak darbuotojų, saugomas patikimai, specialiame seife, o vienintelę dieną per metus jis pagarbiai eksponuojamas P. Smuglevičiaus salėje atskiroje puošnioje stiklo vitrinoje.
Kitą "Katekizmo" egzempliorių turi Torūnės universitetas Lenkijoje. Žinoma, kad 1547 metais Karaliaučiuje buvo išleista 200 egzempliorių M. Mažvydo "Katekizmo".
"Pirmą kartą eksponuojant "Katekizmą", lankytojų eilė buvo nutįsusi per visą biblioteką ir universiteto kiemą. Tą dieną atėjo per pusantro tūkstančio žmonių pasižiūrėti, kas yra pirma lietuviška knyga", - prisiminė I. Krivienė.
Greta 79 puslapių M. Mažvydo "Katekizmo" eksponuojamas dar ankstesnis, XVI a. pradžioje ranka rašytas lietuviškų poterių tekstas, surastas 1962 m. Vilniaus universiteto bibliotekoje Strasbūre išleistos lotyniškos knygos "Traktatas kunigams" paskutiniame puslapyje.
Vertingiausiųjų vitrinoje galima pamatyti ir Mikalojaus Daukšos "Postilės" bei M. Mažvydo pusbrolio Baltramiejaus Vilento vertimų knygos vienintelius išlikusius egzempliorius. Iš viso devyni didelės vertės Lietuvos leidiniai įtraukti į UNESCO programos "Pasaulio atmintis" registrą. Pirmuoju numeriu į nacionalinį registrą įrašytas M. Mažvydo "Katekizmas".
Šįmet sukanka ir 50 metų, kai 1962 metais VU įvyko didelis gaisras, kaip teigiama, kilęs dėl senos elektros instaliacijos ir sunaikinęs per 20 tūkstančių knygų. Laimei, ugnis nepalietė retųjų spaudinių, kuriuos aplenkė ir kitas gaisras, VU bibliotekoje kilęs 1968 metų balandžio 1-ąją.
Pasak I. Krivienės, gaisrai ir toliau išlieka didžiausiu viso pasaulio bibliotekų priešu. "Laikai keičiasi, o žmogaus prigimtis nekinta. Elektronika ir robotai bibliotekoje, ypač istorinėje, niekada nepakeis gyvų darbuotojų, todėl visada išlieka žmogiškųjų klaidų galimybė", - sako bibliotekos vadovė.
VU senųjų rūmų bibliotekos saugyklose, užimančiose net 14 aukštų, už 3 mln. Lt įrengta moderni priešgaisrinė sistema, kai ugnis automatiškai gesinama dujomis. Vis dėlto bibliotekininkai tikisi, kad šios modernios sistemos niekada neteks panaudoti. Dalis knygų iš senųjų saugyklų bus perkelta į rudenį numatomo atidaryti naujo VU bibliotekos pastato Saulėtekyje saugyklas, tačiau istorinės, retosios knygos, kiti vertingi spaudiniai ir toliau bus saugomi senųjų rūmų saugyklose.
