Praėjusią savaitę Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje poetui Justinui Marcinkevičiui buvo atlikta operacija, per ją buvo pašalinti nuo sunkios galvos traumos užsilikę kraujo išsiliejimai.
Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė vakar “Respublikai” sakė, kad po operacijos ligonis atsigauna neblogai, yra sąmoningas. Jam nebereikia kvėpavimo aparato. Pirmą kartą per visą gydymosi laikotarpį poetui nebereikia ir trachistominio vamzdelio, užtat po daugiau kaip mėnesio tylos jis bando kalbėti. Pasako “labas rytas”. Iki tol pasisveikindama gydytoja sakė pajusdavusi vos lengvą spustelėjimą, mat kalbėti ligonis negalėjo dėl trachistominio vamzdelio. Tiesa, ir dabar bendravimo lygis elementarus, apsiribojantis būtiniausiais žodžiais: skauda, noriu, gerti ir panašiai. Apskritai medikė negalėtų tvirtinti, kad ligonis žino, kas jam nutiko, kur jis yra ir kokia jo būklė. Pabandžiusi jam tai paaiškinti, gydytoja sakė pamačiusi išplėstas akis. Kad jis susivoktų, reikia laiko.
“Ligoniui truputį geriau, - sakė D.Kaladienė, - tačiau kol kas didelio džiaugsmo negaliu parodyti”. Galimas daiktas, kad truputį geriau pasidarė dėl to, kad jam buvo atlikta neurochirurginė operacija, tačiau jo būklė, kaip ir anksčiau, reikalauja nuolatinio stebėjimo ir intensyvios medicininės priežiūros.
Priminsime, kad poetas J.Marcinkevičius reanimacijoje gydomas nuo gruodžio 4 dienos po sunkios galvos smegenų traumos ir kaklo slankstelio lūžio, patirtų per nelaimingą atsitikimą namo laiptinėje. Visą tą laiką jo būklę skyriaus vedėja D.Kaladienė apibūdino kaip itin sudėtingą.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
