Pirmasis karys savanoris, žuvęs už Tėvynę, - Povilas Lukšys

Oi neverk, motušėle,
kad jaunas sūnus
Eis ginti brangiosios Tėvynės.

Maironis

Atsišaukimo pakviesti

Kad Nepriklausoma Lietuva būtų stipri, reikėjo nedelsiant kurti kariuomenę.

Lietuvos kariuomenės pradžia laikomas 1918 m. lapkričio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymas kurti Lietuvos kariuomenę. 1918 m. gruodžio 26 d. Lietuvos laikinoji vyriausybė Vilniuje išleido atsišaukimą į tautą, raginantį vyrus stoti į Lietuvos krašto apsaugos pulkus. Atsišaukimas baigėsi įtaigiais žodžiais:

Lietuva pavojuje! Vokiečių kariuomenei atsitraukiant, jau įsibrovė Lietuvon svetimoji Rusijos kariuomenė. Ji eina atimdama iš mūsų gyventojų duoną, gyvulius ir mantą. Jos palydovai - badas, gaisrų pašvaistės, kraujo ir ašarų upeliai. Tad ginkim Lietuvą! Parodykime, kad esame verti amžiais kovotos laisvės; šiandieną Lietuvos likimas mūsų pačių rankose. Nelaukdami toliau nei valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokite visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikite iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą!

Drąsiai, be baimės, kaip mūsų tėvai ir sentėviai, užstokime priešams kelią, pakelkime žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę!

Pirmieji savanoriai

Vyriausybė pažadėjo savanorius aprūpinti žeme. Dėl to valstiečiai juo labiau stojo į kariuomenę. Pirmieji savanoriai kariuomenėje dėvėjo savo drabužius. Nuo civilių jie skyrėsi tik kariška kepure, diržu ir tautinių spalvų trikampiu, kurį prisisiūdavo ant kairės rankovės. Mūsų kariuomenės ginklai buvo savanorių atsinešti šautuvai. Kai kurie juos nusipirkdavo iš vokiečių kareivių. Tikriau sakant, išsimainydavo į gabalą lašinių, sūrį ar duonos kepalėlį. Jaunai Lietuvos kariuomenei teko patirti didelių sunkumų: trūko ne tik aprangos ir ginklų, bet labai dažnai ir maisto, nes vokiečių okupacijos išvarginti ūkininkai negalėjo daug padėti. Padėtis pagerėjo, kai maždaug po pusmečio Vokietija ir kitos šalys pradėjo tiekti ginklus, daugiausia šautuvus ir šovinius.

1919 m. pradžioje, vasario 7-9 dienomis, netoli Kėdainių, ties Taučiūnų kaimu, įvyko pirmosios savanorių kariuomenės kautynės. Kovose su bolševikais žuvo pirmasis karys savanoris Povilas Lukšys, o po kelių dienų Alytuje ant tilto - pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius. Taip prasidėjo ilga ir žūtbūtinė jaunos Lietuvos kariuomenės kova su gausiais krašto priešais - bolševikais, lenkais ir bermontininkais.

Kuklios žinios apie Povilą Lukšį

Yra žinoma, kad 1918 m. gruodžio 31 d. į Kėdainius atvyko iš Vilniaus paskirtas Pranas Morkus. Jis perima vokiečių kareivines. Pradėjo formuoti savanorius. Tarp pirmųjų atvyko P.Lukšys iš Kazokų kaimo, Surviliškio valsčiaus (dab. Kėdainių r.). Būrį sudarė 30 savanorių. Povilas Lukšys tapo būrininku. Kariai buvo prastai ginkluoti. Kas juodu švarku, kas pilka sermėga su kailiniais, naginėmis ar klumpėmis. Kartu Povilas atsivedė dar 5 savanorius. Pirmasis karys savanoris žuvo 1919 m. vasario 8 d. Jo laidotuvės įvyko vasario 11 d. Kėdainiuose. Palaidotas parapijos kapinėse. Kalbas sakė kun. Pakojis, karininkai J.Šarakauskas ir K.Kubilius.

1938 m. žuvusio kario P.Lukšio palaikai lapkričio 22 d. perkelti iš Šv.Jurgio parapijos kapinių į broliškų karių kapus prie Dotnuvos kelio. Jo drabužiai buvo visai išsilaikę. Išlikę plaukai kaip gyvo. Tik minkštieji audiniai pairę. Prie atkasto kapo kalbą pasakė šaulys mokytojas A.Kalinka. Prie naujos duobės apeigas atliko įgulos kapelionas kun. Narmontas.

1919 m. vasarą Lietuvos Vyriausybė įsteigė ordiną „Už Tėvynę“ (Vyčio kryžius). Juo buvo apdovanoti kariai, pasižymėję Lietuvos Nepriklausomybės kovose.

„Vieni laisvi sugrįžo,
Kitiems rankas pašovė
Tretiems ant lygaus lauko,
Mediniai kryžiai stovi“.

Antanas Miškinis

Pirmojo žuvusio kario savanorio P.Lukšio žuvimo vietoje Kėdainių r. Taučiūnų kaime stovi paminklas (arch. V.Landsbergis-Žemkalnis). Važiuojant iš Panevėžio, netoli Kėdainių kairėje pusėje yra nuoroda. Neskubėdami galite aplankyti šią atmintiną vietą ir nulenkti galvą kritusiam kariui savanoriui- pirmajai Lietuvos kariuomenės aukai Nepriklausomybės kovose. Jo biustas stovi Kaune, prie nežinomo kareivio kapo esančiame skvere, šalia žymių tautos didvyrių.