Antradienį, rugsėjo 29-ąją, pasaulyje ir Lietuvoje pirmą kartą minima Tarptautinė sampratos apie maisto nuostolius ir maisto švaistymą diena, skirta kuo plačiau atkreipti visuomenės dėmesį į vieną didžiausių pasaulyje problemų.
1 nuotr.
Tai, kad maisto švaistymas laikomas pasauline problema, rodo išties dideli išmetamo maisto mastai, pažymima Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešime. Skaičiuojama, kad kasmet maisto atliekos visoje Europos Sąjungoje sudaro apie 88 mln. tonų. Lietuvos namų ūkiai per metus, VMVT duomenimis, išmeta daugiau kaip 50 tūkst. tonų maisto, o kiekvienas lietuvis vidutiniškai atsisako apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas. Daugiausia išmetama nepatrauklios išvaizdos ar jau nebeskanių vaisių, daržovių, taip pat grūdų produktų, kepinių ar namuose paruoštų nebaigtų suvalgyti patiekalų.
Europoje daugiau kaip 50 proc. maisto atliekų susidaro namų ūkiuose ir prie šios problemos prisideda kone kiekvienas vartotojas. Namuose kaupiamas maistas ir negebėjimas visko suvartoti laiku dažnai baigiasi maisto išmetimu.
Kovojant su maisto švaistymo problema, ES valstybės įsipareigojo iki 2030 m. siekti perpus sumažinti maisto atliekų susidarymą visoje maisto grandinėje „nuo lauko iki stalo". Maisto atliekų prevencija įtraukta į Europos Komisijos naująjį žiedinės ekonomikos paketą, skirtą Europos perėjimui prie žiedinės ekonomikos, kuris turėtų paskatinti pasaulinį konkurencingumą bei tvarų augimą.
Maisto švaistymo problema yra aktuali visoje maisto tiekimo grandinėje - pradedant auginimu, produktų gamyba ir baigiant sandėliavimu, transportavimu, prekyba ir vartojimu. Vienas paprasčiausių maisto atliekų gausėjimo problemos sprendimo būdų - maisto pirkimo, ruošimo ir valgymo įpročių keitimas.
