Pinigų yra, bet Vyriausybė skolinasi

„Nukrito" milijardas eurų

Finansų ministerijos duomenimis, 2021 m. sausio-spalio mėn. valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 25,3 proc. (2,173 mlrd. eurų) daugiau nei 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Prognozuotos bendros minėtų biudžetų pirmų dešimties mėn. pajamos - 9 837,5 mln. eurų, faktinės - 10 764,2 mln. eurų, t.y. gauta 9,4 proc. (926,7 mln. eurų) daugiau, nei prognozuota. Kitaip tariant, netyčia atsirado kone milijardas eurų, kuris net nebuvo planuotas.

Tačiau Vyriausybė vis tiek nusprendė iki dugno „išlaižyti" savo rezervą ir paskirstė pinigus. 9,5 tūkst. eurų skirta Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų priemokoms ir vienkartinėms išmokoms už padidėjusį darbo krūvį koordinuojant ir įgyvendinant valstybės pagalbos priemones verslui, nukentėjusiam dėl
COVID-19 pandemijos. Net 7,58 mln. eurų išdalino Sveikatos apsaugos ministerija. Iš šios sumos 1,66 mln. eurų skirta sveikatos priežiūros įstaigų patirtoms išlaidoms už ne mobiliuosiuose punktuose paimtus ėminius
COVID-19 tyrimui padengti. Net beveik 6 mln. eurų skirti asmens apsaugos priemonių, medicinos pagalbos priemonių, vaistų ir vakcinos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įsigijimo išlaidoms padengti.

267 tūkst. eurų nukeliavo savivaldybėms - patirtoms materialinių išteklių teikimo, siekiant šalinti COVID-19 padarinius ir valdyti jos plitimą, išlaidoms kompensuoti.

Paskutiniai Vyriausybės rezervo 2103 eurai skirti žymaus Lietuvos visuomenės veikėjo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Keturakio laidotuvių išlaidoms padengti.

Taškė, kur papuolė

Kad rezerve nieko nebeliko dar lapkritį - nekeista, žinant, kad jo lėšas ši Vyriausybė taško kartais tikrai ne būtiniausioms išlaidoms. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį Vyriausybė nusprendė 3,3 mln. eurų skirti Sveikatos apsaugos ministerijai, kad ši devynis mėnesius galėtų vykdyti „informacijos apie COVID-19 sklaidą". Vėliau kilo skandalas, paaiškėjus, kad ministerija prodiuseriui sumokėjo beveik 10 tūkst. eurų už „Kitokių pasikalbėjimų" laidą, kurioje pasisakė ministro Arūno Dulkio visuomeninis konsultantas Edgaras Kulikauskas. Štai kokia „sklaida".

Deja, pinigų reikėjo ne tik laidotuvėms ar įvairioms su „korona" susijusioms išlaidoms. Atsirado dar ir migrantų problema. Tačiau rezervas jau buvo tuščias. Nepaisant to, Teisingumo ministerija pareikalavo 276 tūkst. eurų išlaidoms, patirtoms rugpjūčio-spalio mėnesiais, kompensuoti, mat minėtu laikotarpiu Vilniaus, Marijampolės bei Pravieniškių pataisos namų pareigūnai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) prašymu teikė pagalbą Viešojo saugumo tarnybai valdant situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Minėta suma skirta bausmių sistemos pareigūnų ir kitų darbuotojų priemokoms už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, papildomų užduočių atlikimą ir atlygiui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą.

VRM savo ruožtu užsiprašė per 2,3 mln. eurų. Iš jų 1,8 mln. eurų - pareigūnams, „kariavusiems" su migrantais, už viršvalandinį darbą, per pusę milijono - kaip kompensacijos VRM už komandiruočių, transporto ir kitas su migrantų krizės valdymu susijusias išlaidas.

Dar 387 tūkst. eurų reikėjo Alytaus miesto, Alytaus rajono, Druskininkų, Varėnos rajono ir Ignalinos rajono savivaldybių, dalyvavusių migrantų krizės valdyme, išlaidoms kompensuoti.

Skola Briuseliui

„Atsižvelgiant į tai, kad valstybės rezervo lėšos išnaudotos ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka Teisingumo ministerijos, VRM ir savivaldybių patirtoms išlaidoms kompensuoti, taip pat į tai, kad įstatymu Finansų ministerijai suteikta teisė valstybės vardu skolintis išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti. Nutarimo projektu siūloma tenkinti minėtus prašymus iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų", - praėjusių metų pabaigoje pareiškė Finansų ministerija.

Sakoma, kad bėda po vieną nevaikšto. Šitos Vyriausybės bėdos nevaikšto ir po dvi ar tris - vaikšto būriais. Mat teko skubiai skolintis ir nenumatytoms išlaidoms į ES biudžetą - 5,542 mln. eurų.

Kas tai per nenumatytos išlaidos? Finansų ministerija aiškina painokai. Tik aišku, kad tai susiję su mūsų kasmetine įmoka į ES biudžetą ir blogai prognozuotais muitų duomenimis.

Komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekspremjeras  Algirdas BUTKEVIČIUS:

Taip, ES skiria pinigų ir migrantų, ir „kovido" krizei. Tačiau ES visada lėšas skiria tikslinei paskirčiai, todėl visos mūsų vyriausybės turi stengtis jas panaudoti kuo tiksliau. Pavyzdžiui, dėl migrantų krizės: jei skiriama pasienio postų stiprinimui (kamerų statymui ruože, infrastruktūros atnaujinimui ir pan.), tai nebūtinai gali būti skirta pasieniečių, užtikrinančių tvarką, viršvalandžiams apmokėti. Nes jei pinigai bus panaudoti ne tiksliai pagal paskirtį, juos teks grąžinti. Tačiau dėl skolinimosi šioms reikmėms... Tikrai keista, kad Vyriausybė skolinasi, kai ižde yra ne tik viršplaninių lėšų, bet ir likę daug nepanaudotų pinigų. Juos galėtų racionaliau naudoti nesiskolinant.

Viešai neskelbiama, nes informaciją sunku patikrinti, bet manau, kad praėjusių metų pabaigoje ižde buvo sukaupta apie 2 mlrd. eurų nuosavų lėšų, kurias buvo numatyta panaudoti, tačiau laiku jos nebuvo panaudotos. Todėl tikrai su valstybės skolinimusi elgiamasi neatsakingai.

Visų pirma reikia naudoti viršplanines lėšas, paskui sukauptas, nes skolą reikės grąžinti, ilgesnėje perspektyvoje turės būti numatytos skolos administravimo išlaidos - pirmiausia palūkanų dengimui. Nes vis tiek kada nors palūkanos padidės. Vyriausybė teisinasi, kad skolintis dabar pats laikas, nes palūkanos yra kone nulinės. Tačiau tai yra visiškas viešųjų finansų valdymo nesupratimas.

Bet koks išmanantis finansininkas galvoja apie ilgalaikę perspektyvą. Kas, kad dabar palūkanos kone nulinės? Juk ne rytoj Vyriausybė grąžins skolą, o po daugelio metų. Tada palūkanos gali būti daug didesnės, o daliai skolos grąžinti gali tekti persiskolinti už tas didesnes palūkanas. Todėl skolintis, kai yra mažos palūkanos, galima tik būtinų valstybės išlaidų padengimui, jei neturi pakankamų pajamų.