Pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį pernai Lietuvoje sutuoktinių vaikus įvaikino ir 2 moterys. Paprastai apie pusšimtį vaikų mūsų šalyje įvaikina jų biologinių motinų sutuoktiniai. Įprasta, kad vaikus iš pirmos santuokos ar vienišų mamų atžalas įvaikina būtent sutuoktiniai vyrai, dažniausiai iki 30 metų.
Pernai mūsų šalyje įvaikinti 54 sutuoktinių vaikai. 36 tokie vaikai gimę iš ankstesnės santuokos, 18-os įvaikintų vaikų motinos iki santuokos buvo vienišos. Daugiausia mažųjų įvaikinta Vilniaus ir Klaipėdos miestuose (atitinkamai 17 ir 9 vaikai).
Praėjusiais metais biologinės vaiko motinos (tėvo) sutuoktiniai daugiausia įvaikino vaikų nuo 10 iki 14 metų - tokių buvo 20. 3 vaikai įvaikinti iki 3 metų amžiaus, 14 vaikų - nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 13 vaikų - nuo 7 iki 9 metų amžiaus, 4 vaikai - nuo 15 iki 17 metų amžiaus.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, sutuoktinio vaiko įvaikinimas nėra tik formalumas, pakeičiantis nepilnamečio pavardę. "Labai svarbu prieš įvaikinant įsitikinti, kad sutuoktinis tikrai galės vaiku pasirūpinti kiekvieną dieną, taip pat susidarius kritinėms ir sudėtingoms situacijoms. Taigi teismas turi patvirtinti, kad ir toks artimas žmogus kaip sutuoktinis yra atsakingas bei pasirengęs pasirūpinti jo įvaikintu vaiku", - sako direktorė. Taip ji atremia argumentus, kad sutuoktinio vaiko įvaikinimas yra tik formali procedūra ir iš būsimojo įtėvio (įmotės), tos pačios šeimos nario, neturėtų būti reikalaujama sveikatos pažymos, kitų dokumentų, kurie esą nelabai reikalingi ir nieko nekeičiantys.
