(18)Dalis Lietuvos gyventojų vis dar išgyvena 2009-aisiais kilusią ekonominę krizę. O tiksliau - Andriaus Kubiliaus diržų veržimo politiką. Nors daugeliui tuomet nusavintos pensijos buvo grąžintos jau kitos valdžios, kai kurie pinigų neatgavo, nes... mirė ne laiku.
4 nuotr.
Su „Vakaro žiniomis“ susisiekusi senjorė Audronė sako nesuprantanti, kodėl pagaliau pradėjus grąžinti sumažintą pensijų dalį, ne visiems buvo pritaikytos vienodos sąlygos. Pavyzdžiui, ne visi galėjo paveldėti jau mirusių artimųjų pensijų dalį, kurios valstybė nespėjo sugrąžinti jiems būnant gyviems.
„Mano vyras mirė 2013 m., taip ir nesulaukęs, kol valdžia grąžins per krizę paskolintą pensijos dalį. Kai buvo paskelbta, kad valstybės nusavinta pensijos dalis bus kompensuojama, kreipiausi į „Sodrą“, ten man pasakė, kad išmoka nepriklauso. Vyras mirė per anksti. Jeigu būtų miręs 2014 metais, gaučiau išmoką. Argi tai teisinga?“ - piktinosi moteris.
Audronė sako, kad ne tik ji viena, bet ir jos aplinkos bendraamžiai jaučiasi apgauti valstybės: „Pensininkai visiškai nusivylė valdžia. Valstybė mus apvogė. Paėmė, žadėdama grąžinti, bet grąžino ne visiems. Kodėl? Juk laidotuvės irgi kainavo, reikėjo skolintis pinigų. Iki šiol neišgalėjau pastatyti paminklo. Pikta, kad valstybė prisimena savo piliečius, tik kai jai „striuka“, o kai reikia atsidėkoti ir parodyti pagarbą visą gyvenimą dirbusiems, - dangstosi įstatymų eilutėmis.“
„Sodra“ paaiškina, kad 2010 ir 2011 metais senatvės pensijos buvo sumažintos 84,4 tūkst. dirbusiųjų. Taip neišmokėta 120,6 mln. eurų. Konstituciniam Teismui nusprendus, kad toks pensijų mažinimas buvo neteisėtas, Seimas priėmė sprendimą jas kompensuoti ne tik dirbusiems pensininkams, bet ir jų paveldėtojams.
„Pensijų kompensacijų įstatymas įsigaliojo 2014 metų pradžioje, jis atbuline data nebuvo taikomas, todėl tik 2014 metų sulaukę senoliai įgijo teisę atgauti krizės metu nusavintą pensijų dalį. Įstatymas numatė, kad tik tų nedirbusių pensininkų, kurie mirė po 2014 gegužės 22 dienos, paveldėtojai turi teisę į kompensaciją už savo mirusius artimuosius“, - sako „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis.
Nuo 2016 iki 2017 m. pabaigos „Sodra“ išmokėjo per 118 mln. eurų kompensacijų gyviems pensininkams, o į likusią sumą - 2,5 mln. eurų galėjo pretenduoti dirbusiųjų pensininkų paveldėtojai.
Viltis kitiems
Šiuo metu Seime pateiktas siūlymas iš dalies kompensuoti dėl krizės sumažintas, bet iki šiol daliai gyventojų negrąžintas socialines išmokas. Prieš savaitę Seimas po pateikimo pritarė tai numatančiam įstatymo projektui, kuriame siūloma 2020 metais kompensuoti jiems 10 procentų dėl socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtų sumų.
Jeigu Seimas pritartų, būtų kompensuotos tokios socialinės išmokos: našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, prezidento renta, signataro renta, signatarų našlių ir našlaičių renta, rentos buvusiems sportininkams, taip pat valstybinės pensijos. Pagal projektą, kompensuojamoji suma būtų išmokama 2020 metų birželio mėnesį nereikalaujant iš socialinių išmokų gavėjų prašymų.
