Palaipsniui Lietuvoje didėjant senų daugiabučių renovacijos tempams, pastarieji greitu metu turėtų išaugti trigubai, o iš viso iki 2050 m. keliamas tikslas atnaujinti apie 30 tūkst. tokių gyvenamųjų namų. Tai numatoma šiuo metu rengiamoje naujoje valstybinėje strategijoje, kurią įgyvendinus daugiabučių namų energetinis efektyvumas vidutiniškai padidėtų net 60 proc.
1 nuotr.
Spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas" buvo pristatyta šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis. Konferenciją organizavo Būsto energijos taupymo agentūra kartu (BETA) su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
Daugiau „nulinės energijos" namų
„Planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031-2040 m. laikotarpiu - po 1000 kasmet. O 2041-2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400", - teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Anot V. Serbentos vidutiniškai į kiekvieną daugiabutį investuojama apie 280 tūkst. eurų, tad vieno kvadratinio metro renovacijos kaina siekia apie 180 eurų. Tuo metu daugiabučio gyventojams iš savo kišenės tenka mokėti 30 proc. mažesnę sumą, o pastatas po atnaujinimo pasiekia C, neretai ir B energinę klasę. Viso numatytu laikotarpiu atnaujinus apie 30 tūkst. daugiabučių, po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidėtų daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažėtų daugiau nei 80 proc.
„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų", - teigia
V. Serbenta.
Ilgalaikės pastatų renovacijos strategijos plano pristatyme buvo akcentuojamos ir veiksmų gairės, sudarytos atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) tikslą - didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
Tarp prioritetų - kvartalinė renovacija
Įgyvendinant strategiją ypatingą dėmesį planuojama skirti kvartalinei renovacijai. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis siekia 7 metus", - teigia V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje renovuotas jau 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
Užs. Nr. 5
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
