respublika.lt

Pensijų sistema Lietuvoje: Kodėl jos nuo mūsų bėga? (39)

2021 spalio 11 18:17:39
Marius Jonaitis

Tas saldus žodis pensija. Seniau asocijuodavosi su užtarnautu poilsiu, laisvalaikiu sode ar praleistu laiku su anūkais. O gal su daug laisvo laiko savo pomėgiams ar visuomeninei veiklai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Eltos nuotr.



Panašu, kad tai jau praeityje, sulaukti pensijos gali būti sunkoka. Kai tik prie jos priartėji, tai ji - šast - ir sprunka tolyn.

Tačiau pradžiai reikia trumpo įvado į tai, kaip atsirado Lietuvoje pensijos.

Pensijų sistema Lietuvoje nėra kažkas seno ir įprasto nuo amžių. 1922 m. rugpjūčio 21 d. priimtas „Netekusiems sveikatos kariams, jų šeimoms, taip pat žuvusiųjų karių šeimoms pensijų įstatymas", aprūpinęs pensijomis ir vienkartinėmis pašalpomis, mokėtomis iš valstybės biudžeto, Lietuvos kariuomenės invalidus, jų šeimas bei žuvusiųjų karių šeimas.

Toliau, iki pat 1939 metų visa pensijų sistema buvo orientuota tik į karius bei valstybės tarnautojus, tad pensininkų kiekis buvo labai mažas.

1939 m. valstybinės pensijos mokėtos 834 rusų kariuomenės invalidams ir 1000 Lietuvos kariuomenės invalidų. Tais pačiais metais karių pensijų fondas mokėjo pensijas 408 pensininkams.

Tokia pensijų sistema, prie kurios esame pripratę, startavo tik 1956 metais pensijų įstatymu. Pagrindinėms gyventojų grupėms: darbininkams - 1956 m., inteligentams - 1959 m., kolūkiečiams - 1964 metų įstatymais.

Tad Lietuvos pensijų sistema yra bjaurus Sovietinis palikimas, kurį reikia rauti lauk su visom cvirkom (čia pusiau rimtai).

Na, o grįžtant prie šių laikų, tai visai neseniai Lietuvos dirbančiuosius ne juokais išgąsdino pastarųjų metų naujiena apie siūlymus išėjimą į pensiją tolinti iki 72 metų.

Šią idėją mestelėjo Europos komisija (EK) savo „Žaliojoje knygoje". Pagal ją yra siūloma, jog išėjimą į pensiją reikia nutolinti iki 72 metų ir tą pasiekti jau 2040 metais.

Reikia pažymėti, jog pensija nuo mūsų „bėga" jau senokai. Iki 2027 metų tiek moterų, tiek ir vyrų išėjimas į pensiją turi susilyginti ties 65-ais metais. Šiuo metu Lietuvoje senatvės pensijos amžius moterims yra 63 m. 4 mėn. , o vyrams 64 m. 2 mėn. Tad lytinę „lygiavą" greit pasieksime.

Tiek vyrai, tiek ir moterys lygiomis teisėmis į pensiją išeis 65 metų. Tai yra, lyginant su praeityje likusiais tarybiniais laikais, pensija nuo moterų pabėgo 10 metų tolyn. 1989 metais moterys į pensiją išeidavo 55 metų. Na, o vyrams - 5 metus. 1989 metais vyrai į pensiją išeidavo 60 metų.
 

Reikia nepamiršti ir tokio dalyko kaip būtinasis darbo stažas. Kaip matome lentelėje, 1989 metais jis buvo toks: 20 metų moterims ir 25 metai vyrams. Tačiau jau nuo 1995 metų jis irgi pradėjo augti bei ten taip pat prasidėjo lyčių „lygiavos" siekimas. Ką turime omenyje? Ogi tai, jog būtinasis darbo stažas, abiem lytims, dar 2004 metais susilygino iki 30 metų.

Na, o 2027 metais, tiek vyrukai, tiek ir moterėles turės pasiekti 35 metų būtinąjį darbo stažą. Stačiai pažanga, ar ne? Čia galit pasižiūrėti augimo lentelę.

Tačiau grįžkime į pradžią.

Nors dabartinė valdžia nelabai nori diskutuoti apie pensijos nutolimą iki 72 metų ir natūraliai vengia šios sunkios temos, tačiau negalvokime, kad tai nauja ir jiems svetima idėja.

Grįžikme į 2018 metus ir prisiminkime ką kalbėjo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Jo teigimu: „Sprendimai dėl pensijos amžiaus ilginimo galėtų būti priimti per dešimt metų, o blogiausiu atveju, nereformavus sistemos ir neužtikrinus pakankamo lygio kaupimo, šis amžius galėtų ilgėti dar 7-8 metais."

Kadangi 2018 metais jau vyko reforma, kai pensija tolinama iki 65 metų, tad pridėjus Lietuvos banko siūlomus 7 metus, mes gauname... kaip netikėta! Būtent dabartinius siūlomus 72 metus.

Tad mintys apie pensijinio amžiaus tolinimą nėra tik kažkoks siūlymas ar abstrakcija. Deja, bet tai planuojama realybė.

O ko norėtų Lietuvos žmonės? Jie dar 2015 metais daryto tyrimo metu išreiškė tokį norą: Moterys į pensiją norėtų išeiti 59 metų, na o vyrai - 61. Kaip ir nieko radikalaus.

Taip pat verta dėmesio ir šių metų vasario 10 dieną paskelbta „Swedbank" apklausos analizė.

Ji skelbia, kad kas antras (45 proc.) darbingo amžiaus šalies gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, svarstytų dirbti toliau. Tačiau čia verta paminėti, jog tokiom nuostatom pasižymi 25-55 m. amžiaus grupei priklausantys respondentai, taip pat aukštesniojo išsimokslinimo ir didesnių pajamų grupių atstovai. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog tokias pozityvias nuotaikas reiškia dar jauni, kupini energijos, labiau kvalifikuoti ir tikėtina protinį ir/arba vadovaujantį darbą dirbantys asmenys. Tai yra - dar jaunas, rausvais žandukai, ofiso planktonas.

Kai tuo tarpu dažniausiai neplanuojantys dirbti nurodo 56 m. ir vyresni gyventojai, taip pat žemesnio išsimokslinimo ir žemesnių pajamų grupių atstovai. Paprastai tariant, sunkų ir nekvalifikuotą darbą dirbantys samdomi darbuotojai.

Yra skirtumas, kur maišomas cementas, kraunamos dėžės ir atliekamas intensyvus fizinis darbas, o kur dirbama biure. Tad išėjimo į pensiją suvienodinimas bei tolygus jo tolinimas kiekvienai visuomeninei grupei gali atnešti skirtingas pasekmes.

Bet grįžkime prie priežasčių dėl kurių, kaip teigia įvairūs politikai ir ekonomistai, reikia eiti tokiu radikaliu keliu - išėjimo į pensiją tolinimu.

Beveik unisonu jie teigia, jog visuomenė sensta bei prastėja demografinė padėtis. T. y., daugėja senukų ir mažėja darbingo amžiaus žmonių.

Tad verslas ir jo atstovai temato tik tris „išsigelbėjimo" išeitis:

1. Tolinti pensijinį amžių;
2. Įsivežti darbo imigrantų;
3. Pervedinėti (daugelyje kitų šalių net priverstinai) prie privačių pensijinių fondų.

Tačiau pažiūrėkimė į gimstamumo Lietuvoje statistiką.



Verta atkreipti dėmesį į tam tikras tendencijas. Pagrindinis vaikų „bumas" buvo pokaryje iki 1962 metų. Iki tų metų gimstamumas svyravo pagrinde tarp 55 000 ir 62 000 kūdikių per metus.

Vėliau gimstamumas kiek smuktelėjo, bet didesnis nei 50 000 gimusiųjų per metus skaičius išsilaikė iki 1992 metų. Vėliau sekė nuosmukis iki 35 000 - 30 000 per metus, bet šis skaičius daugmaž stabilizavosi ties 2000 metais. Tad realiai turime tris mums aktualius pogrupius: pokario 1945-1962 metais gimusiųjų, „brandaus tarybmečio" - 1962-1992 metais gimusiųjų, na ir po 1992 iki pat šių dienų.

Pirmas pogrupis palengva išeidinėja iš darbo rinkos (1957-1958 metais gimusieji šiais metais turėtų trauktis pensijon), tad, realiai, pati didžiausia pensininkų grupė jau yra pensijoje arba į ją išeis per artimiausius 10 metų.

Antrasis pogrupis yra savo darbymečio pike (1962-1992 metais gimusieji). Pirmieji jų į pensijas turės išeidinėti 2027 metais ir jeigu išliks išėjimo į pensiją amžius nuo 65 metų, tai 1992 metais gimę asmenys į pensiją keliaus 2057 metais. Kaip matome, tai 1962-1992 metų gimstamumas yra kiek svyruojantis, bet ne drastiškai.

Toliau trečiasis, mažiausio gimstamumo pogrupis, startavo 1993 metais ir stabilizavosi 2000 metais. Jis irgi įsilieja į darbo rinką. Jis pakeitinėja jau išeinantį į pensiją pirmąjį pogrupį ir vizualiai atrodo, jog jų 1.5-2 kartus mažiau, tačiau turime nepamiršti viduriniojo pogrupio (1962-1992 metų), kurie dar ilgai laikysis darbo rinkoje, kai tuo tarpu pirmoji grupė palengva sens ir palikinės šią ašarų pakalnę.

Tad kažkokių staigių duobių artimiausiu metu nematyti. Tačiau, verta pažymėti, jog pensijinės reformos, kurių metu buvo tolinamas išėjimo į pensiją metas bei didinama būtinojo darbo stažo dalis, buvo pradėtos praktiškai po kapitalizmo restauracijos 1990-1992 metais. O tuo tarpu demografinės problemos juk visai negrėsė (rinkoje buvo pakankamas kiekis darbingų žmonių + ankstesnio didelio gimstamumo rezervas), tad gal problemos šaknys ne čia?

Dar vienas svarbus aspektas, kurį patogiai nutyli verslo atstovai kalbėdami apie darbo jėgos trūkumą ir būtinybę tolinti pensijinį amžių. Koks jis?

Tai darbo našumo augimas.

O jis augo gana įspūdingais tempais. Per du dešimtmečius Lietuvos darbo našumas per vieną dirbtą valandą išaugo daugiau nei dvigubai - apie 103 procentus, o ES valstybių narių - 21 procentą.

Kaip pavyzdys: Lietuvoje viso šalies ūkio darbo našumui įvertinti naudojamas bendrojo vidaus produkto dydis (galiojusiomis kainomis), tenkantis vienam sąlyginiam darbuotojui per darbo valandą (1995 buvo 10,3 lito, 2000 - 23,4 lito, 2010 - 36,9 lito, 2017 - 15,2 euro).

Augantis darbo našumas gali išspręsti potencialų darbo jėgos trūkumą. Bet kyla klausimas ar jis tikrai egzistuoja?



Nedarbas pastarąjį dešimtmetį, reikia pripažinti, mažėjo. Kiek jį paveikė suintensyvėjusi Lietuvos darbo rinka, o kiek emigracija - sunku pasakyti. Tikėtina veikė abu faktoriai.

Tačiau, bet kuriuo atveju, vidinė „rezervinė kapitalo armija" (bedarbių pavidale) egzistuoja. Ji svyruoja. 2019 metais buvo sumažėjusi iki 7%, na, o kovidiniu metu pakilo nuo 8 iki 16%. Tad darbo jėgos rezervo yra net ir netolinant išėjimo į pensiją amžiaus.

Dar vienas „rezervinės kapitalo armijos" išteklius, šį kartą jau išorinis, yra darbo imigrantai.

Vien per 2020 metus (2020 metų lapkričio mėnesio duomenimis) leidimo gyventi darbo tikslais prašė 31 361 užsienietis (2019 m. - 27 724). Pagrinde iš Ukrainos ir Baltarusijos.

Verta pažymėti, tai labai svarbu, jog tik 305 užsieniečiai kreipėsi dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo, mažiau nei 2019 m., kai kreipėsi 344 tokie asmenys. Verslo pagrindu prašymus pateikė 192 užsieniečiai, kai prieš metus - 307.

Tad didžioji dalis į Lietuvą atvykstančios darbo jėgos iš užsienio yra arba žemos arba vidutinės kvalifikacijos. Kokios galima rasti ir Lietuvoje. Arba ją susikurti.

Tad išvada elementari: Problema labiau ne darbo jėgos trūkume, bet jos kainoje.

Skaitytojui gali kilti klausimas, o prie ko čia pensijinio amžiaus tolinimas?

Atsakymai yra keli ir jie nesudėtingi:

1. Verslui reikalingas darbo jėgos perteklius rinkoje. Kodėl? Nes kuo daugiau darbo jėgos rinkoje, kuo ji labiau tarpusavyje konkuruoja, tuo ji darosi pigesnė. Tam tinka tiek imigrantai, tiek ir senstanti, bet vis tik, darbo jėga, kuriai pensijos „pabėga" tolyn į neapibrėžtą ateitį.

2. Mokėti pensininkams pensijas valstybei labai neapsimoka. Tad kuo toliau nustumiamas pensijinio amžiaus laikotarpis - tuo daugiau biudžete lieka pinigų (P.S. Valstybei naudingas ir kainų augimas, daugiau mokesčių per PVM surenka). O pinigus tratinti, prieinantys prie valdžios, tikrai ras kur.

Kad ir „Gynybos" biudžeto didinime. Lentelę matysite kiek žemiau.

3. Paskutinis punktas yra finansinio kapitalo nagučiai ir vadinamieji privatūs pensijų fondai. Apie juos šiame tekste nesiplėsime, bet auga tendencija pensijų klausimą permesti nuo valstybės prie privačių įmonių. Kurias, beje, dotuotų ta pati valstybė iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Čia labai didelio masto afera.



Kokios išvados?

Matome nuoseklų, praktiškai visų žmonių, mulkinimą ir išnaudojimą. Nors auga darbo našumas ir naujos technologijos jį augins tik labiau, bet einame ne į priekį, o atgal. Pensijinis amžius nėra trumpinamas (kaip ir darbo diena), jog žmogus galėtų save realizuoti kitaip, o ne vien tik per samdomą darbą, tačiau ilginamas.

Tokiu būdu sukuriama didesnė darbo rinka, kurioje senyvo amžiaus žmonės turės konkuruoti su pigia darbo jėga iš užsienio šalių. Šioje situacijoje išnaudojami tiek žmonės iš skurdesnių šalių, tiek ir vietiniai darbuotojai.

Na ir siaurų grupių interesams nuosekliai dirbanti valstybė nusavina dirbančių žmonių jai mokamus pinigus (mokesčiai), o grąžą (pensijų pavidalu) nutolina. Beje, valdančiosios šaikos jau ne pirmą kartą Lietuvoje nusavina žmonių pensijas.

1990 m. vasario 13 d. Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos TSR Valstybinio socialinio draudimo sistemos pertvarkymo". Nurodoma iš Tarybų Sąjungai pavaldžių Lietuvos profesinių sąjungų perimti socialinį draudimą valstybės žinion. Tai buvo pirmoji iš daugiau nei 40 (per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį) pensijų reformų. Jos pasekmes pensininkų perkamajai galiai matysite apačioje esančioje lentelėje.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (39)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • GINČAS: Lenkija yra „pasirengusi dialogui“ ginče su Briuseliu dėl ES teisės viršenybės, tačiau atmeta „šantažą“, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, atvykęs į ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dominuoja šis klausimas.
  • SIŪLYMAS: Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas siūlo Darbo kodekse nustatyti, kad ne tik viešojo sektoriaus, bet visiems darbuotojams, kurie grįžta į darbą nepasibaigus atostogoms vaikui prižiūrėti, būtų nustatoma sutrumpinta 32 valandų per savaitės darbo laiko norma, mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.
  • FACEBOOK: „Facebook“ ketvirtadienį pranešė, kad pasiekė susitarimą su kai kuriais Prancūzijos laikraščiais dėl mokėjimo už naujienų turinį, kuriuo dalijasi jo vartotojai.
  • INICIATYVA: Vokietija kartu su kitomis keturiomis valstybėmis narėmis (Suomija, Nyderlandai, Portugalija ir Slovėnija) ėmėsi iniciatyvos sukurti Europos Sąjungos greitojo reagavimo pajėgas.
  • RŪKYMAS: Net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkalių ar vartojančiųjų bedūmius gaminius nurodo nežadą jų atsisakyti.
  • MOKESTIS: Nuo ketvirtadienio privačios žemės savininkai prisijungę prie Mano VMI gali sužinoti mokėtiną žemės mokesčio sumą už 2021 m. ir ją apmokėti, pranešė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
  • FORUMAS: Ketvirtadienį Vilniuje prasideda dvi dienas truksiantis tarptautinis, jau trečiasis, transporto inovacijų forumas „Transportas ir logistika 2050“, kurį organizuoja Susisiekimo ministerija ir Transporto inovacijų asociacija.
  • REFERENDUMAS: Trečiadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė neatšaukiantis anksčiau priimto sprendimo dėl Referendumo įstatymo bylos, kuriuo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo įpareigota referendumo iniciatyvinei grupei išduoti parašų rinkimo lapus, pagal šiuo metu Seime svarstomą, tačiau dar nepriimtą Referendumo įstatymo redakciją.
  • REKTORIUS: Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naują rektorių. Juo tapo prof. dr. Romualdas Kliukas.
  • DARŽELIS: Šiuolaikinės architektūros beveik 2 tūkst. kv. metrų pastate įrengta net 12 darželinukų grupių, kurias galės lankyti 206 vaikai ir tai bus vienas moderniausių vaikų darželių Kauno regione.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gali žmonės, pripažinti kaltais dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, dirbti pareigūnais?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+3 +9 C

 

+1 +7 C

+4 +9 C

+5 +9 C

 

+4 +7 C

0-13 m/s

0-8 m/s

 

0-4 m/s