respublika.lt

Pensijų fondų reklamuotojai po „BaltCap“ skandalo užsisiuvo burnas

(229)
Publikuota: 2024 kovo 25 08:57:48, Justina GAFUROVA
×
nuotr. 3 nuotr.
„Vienas iš mitų, susijusių su pensijų fondais, yra tas, kad juose esantį turtą pensijų fondų valdytojas gali panaudoti savo reikmėms". Taip Tadas GUDAITIS sakė anksčiau, dabar tyli. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Pensijų kaupimo sistema braška. Nepasitikėjimą fondais paskatino „BaltCap" istorija, o dabar dar Konstitucinis Teismas paskelbė ne itin palankų sprendimą, tad gyventojai laukia, kada galės bent dalį savo pinigų išsiimti. Metų metus reklamavę kaupimą ir gyrę pensijų fondus sistemos reklamuotojai nenoriai prisimena savo žodžius, o kai kurie iš viso užsisiuvo burnas.

 

„Vakaro žinios" teiraujasi, ką pensijų fondų liaupsintojai pasakytų dabar, narpliojant „BaltCap" istoriją, kurioje galimai buvo pralošti ir Lietuvos pensininkų kaupti pinigai?

Savo žodžius pamiršo?

Dar pernai „Swedbank" atstovas Tadas Gudaitis (jis ir Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas) viešai dėstė, kad privatūs fondai yra efektyviausias būdas kaupti pensijai. „Vienas iš mitų, susijusių su pensijų fondais, yra tas, kad juose esantį turtą pensijų fondų valdytojas gali panaudoti savo reikmėms", - sakė jis.

Paklausėme, ką jis pasakytų dabar, kai paaiškėjo, kad dalis pensininkų pinigų galėjo būti tiesiog pralošti? Tačiau banko atstovai prie eksperto neprileidžia net per atstumą. T.Gudaitis net raštu neatsako į žurnalistų užklausą. „Swedbank investicijų valdymas" pateikia poziciją be jokių pavardžių, nors bendrovės generalinis direktorius ir yra tas pats T.Gudaitis. Komentare tikinama, kad nors pinigai prarasti, tai tik nežymus nuostolis.

„Tai išskirtinis vienetinis atvejis, kurį vertiname labai rimtai. Mūsų komanda deda visas pastangas, kad šios investicijos grąža būtų kuo didesnė (įskaitant ir netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą).

Visame pasaulyje daugelis pensijų fondų dalį investicijų skiria alternatyvioms investicijoms. Kaip ir kiekviena investicija, ji turi ir rizikos elementų, dėl to tokių investicijų paskirstymas pensijų fonduose yra gana platus. Investicijos pensijų fonduose yra plačiai išskaidomos ir dėl to grąža, susijusi su viena investicija, turi ribotą įtaką bendrai pensijų fondo grąžai. Ši investicija mūsų pensijų fonduose sudarė tik nežymią dalį nuo mūsų pensijų fondų turto (2023 m. pabaigoje svoris buvo ~0.33 proc. nuo viso „Swedbank" valdomo pensijų fondų turto)", - tikina bendrovė.

Dingo kaip į vandenį

O kai kurie bankų atstovai, plačiai reklamavę kaupimą pensijų fonduose, nuskambėjus „BaltCap" istorijai, visai prarado kalbos dovaną. Štai dar 2019 m. „INVL Asset Management" generalinė direktorė Laura Križinauskienė sakė, kad „yra mitas, kai sakoma, kad pensijų fondai gauna visas lėšas ir iš jų gyvena. Iš tikrųjų, visos lėšos, kurias žmonės kaupia, patenka į visiškai atskirą sąskaitą. Ir ji yra ne bendrovės, o tas vadinamasis depozitoriumas.

Pensijų fondai galvoja, kur tas lėšas būtų galima įdarbinti ir pagal labai griežtas Lietuvos banko taisykles ir Lietuvos įstatymus yra priimami investiciniai sprendimai."

Dabar L.Križinauskienė dirba Šiaulių banke. Kreipėmės su klausimais, kaip fondai pasirenka įmones, į kurias investuoja. Banko atstovas Saulius Jarmalis patikino, kad pateiks kito kolegos komentarą, tačiau jo taip ir nesulaukėme. Simboliška, kad pats S.Jarmalis minėtais 2019 m. buvo „Sodros" atstovas. L.Križinauskienei kalbant apie pensijų fondų pinigų valdymą diskusijoje sėdėjo prie to paties stalo.

Už savo žodžius atsakyti dabar nenori ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris, pernai kalbėdamas apie galimybę pensininkams išsiimti savo pinigus, sakė: „Lietuvoje yra teigiama, kad žmonės nutrauks II pakopos kaupimą ir patys investuos, patys kaups savo senatvei. Bet ką mes matėme iš tų duomenų, iš to, kas atsitiko Estijoje, tai daugiau negu pusė pinigų tiesiog nuėjo apsipirkimams parduotuvėse, o dar iki 20 proc. nuėjo technikai, buitinei technikai ir telekomunikacijoms.

Jeigu mes norime paremti Lietuvos prekybininkus, tai prekybininkams būtų valio, bet jeigu tikslas yra padėti žmonėms kaupti senatvei, tai nepadėtų. <...> Akivaizdu, kad daugeliu atveju tie pinigai yra tiesiog išleidžiami."

Kaltę verčia Š. Stepukoniui

Štai 2022 m. Lietuvos banko atstovas Audrius Šilgalis, kalbėdamas apie galimybę žmonėms pasiimti pinigus iš pensijų fondų, kritikavo idėją: „pensijų sistema Lietuvoje buvo sukurta vadovaujantis Pasaulio banko trijų pensijų pakopų modeliu, kuris padeda užtikrinti pensijų sistemos stabilumą, patikimumą ir mažina rizikas, galinčias atsirasti bet kurioje pakopoje. Atsižvelgiant į tai, kad dalyviai kaupia pensijai ir kaupimas yra orientuotas į ilgą laikotarpį, nebūtų tikslinga sudaryti galimybių nutraukti pensijų kaupimą nesulaukus senatvės pensijos amžiaus II pakopoje."

Taip pat kreipėmės į Lietuvos banką, tačiau paties autoriaus komentaro negavome. Nežinia, ar dėl to, kad nuomonė pasikeitė, ar bijoma vėl prisikalbėti. Banko atstovai tik pasidalino pranešimu spaudai, kuriame rašoma, kad „Lietuvos bankas, vertindamas galimą beprecedentę vagystę iš „BaltCap", atkreipia dėmesį, kad šis atvejis susijęs su „BaltCap" darbuotojo galimai nusikalstama veikla, o ne investavimu ar pensijų sistemomis."

Savo atsakomybės neįžvelgia

Kaupimą ne valstybinėje, o privačių fondų sistemoje eilę metų reklamavo ir pati „Sodra". Nuskambėjus „BaltCap" skandalui, „Sodra" žurnalistams perdavė, jog jos tikslas tik informuoti gyventojus, o sprendimą priima jie patys: „Jei žmogus nusprendžia prisijungti prie kaupimo antroje pakopoje, prasideda žmogaus santykiai su pensijų fondu, kuris yra atsakingas už gyventojų įmokų administravimą, investavimą, kaupimą."

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat nuolat reklamavo pensijų fondų sistemą. Pasiteiravome, kaip pati ministrė Monika Navickienė vertina praloštų pensininkų pinigų skandalą? „Tai, kas įvyko „BaltCap" istorijoje, niekaip nesusiję nei su pensijų sistema, nei finansų rinkomis - tai nusikalstama vieno asmens veika. Tikime, kad teisėsaugos institucijos, taip pat ir Lietuvos bankas, imasi ir imsis būtinų priemonių šiai situacijai išsiaiškinti bei ateityje užkardyti. Pensijų kaupimo sistema yra patikima", - ministrės poziciją perdavė ministerijos atstovai.

Priminėme, kad dalis visuomenės sako, jog kaupti ryžosi. matydami, jog sistemą plačiai reklamavo ir ministerija, pristatinėjo informaciją, kam, kokį kaupimą rinktis ir dalis žmonių galvojo, kad būtent valstybinės įmonės užtikrins pinigų saugumą. Tačiau M.Navickienė savo atsakomybės neįžvelgė.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
180
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (229)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip vertinate žinią, jog pernai festivaliuose net pusė lankytojų vartojo narkotikus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate savo ekonominę padėtį?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+12 +20 C

+10 +21 C

+12 +19 C

+15 +26 C

+17 +25 C

+19 +22 C

0-4 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s