(29)Taip pasakytų užsienyje gyvenantys lietuviai pensininkai, kuriems kiekvienais metais, norint gauti užtarnautą senatvės pensiją, tenka įrodinėti, kad jie dar gyvi ir kur jie yra. Tiesa, XXI amžiuje neužtenka nei vaizdo skambučio, nei patvirtinimo per valdžios vartus. Reikia gauti daugybę šimtus eurų kainuojančių dokumentų.
6 nuotr.
Šiuo metu senatvės pensiją gauna apie 613,3 tūkst. senjorų. 10 631 iš jų - gyvena ne Lietuvoje. Vienas iš tokių - į „Vakaro žinias" kreipęsis Algirdas Kudzys, buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Japonijoje, po kadencijos likęs gyventi Hokaido saloje.
Brangūs biurokratiniai reikalavimai
„Šių metų liepos pabaigoje tapau pensininku. Gavau laišką iš „Sodros", kuriame buvo nurodyta, kad, norėdamas gauti pensiją, turiu pateikti ne tik prašymą pensijos mokėjimui, bet ir specialią pažymą, kad esu gyvas ir „tam tikroje vietoje". Tokiai pažymai reikalingas ne tik notaro patvirtinimas, kuris kainuoja apie 300 eurų. Papildomai tai turi patvirtinti prefektūros juridinis departamentas, o šių dokumentų galiojimui užsienyje dar reikėjo nuvykti į Japonijos URM gauti šiems dokumentams apostilę. Tuomet visus šituos dokumentus registruotu paštu išsiunčiau į Lietuvą „Sodrai", - biurokratinius kelius dėl pensijos gavimo „Vakaro žinioms" papasakojo A.Kudzys. Visas šis procesas jam atsiėjo 500 eurų.
Jis pripažįsta, kad yra ir kitas būdas - skristi daugiau kaip už tūkstančio kilometrų esantį Tokiją ir asmeniškai kreiptis į Lietuvos ambasadą Japonijoje. „Tačiau dėl pasaulyje siaučiančio koronaviruso epidemijos ambasada stengiasi riboti priėmimus, o ir pats nenoriu epidemijos metu skraidyti lėktuvais", - sako A.Kudzys.
Tačiau paaiškėjo, kad tokius pačius dokumentus A.Kudziui teks parengti dar kartą, jeigu nori gauti pensiją kitais metais: „Pirmąją tokią pažymą paruošiau ir į „Sodrą" išsiunčiau rugpjūčio mėnesį. Bet, kai po mėnesio gavau iš „Sodros" laišką, kad, norėdamas gauti pensiją ir kitais metais, turiu vėl paruošti tokią pat pažymą su data, ne ankstesne kaip šių metų spalio 1 d., t.y. nepraėjus nė dviem mėnesiams po buvusios pažymos, kuri man kainavo per 500 eurų (mano pensija yra 600 eurų), išsiuntimo ir kelias dienas kelionių nesaugioje aplinkoje, mane ištiko šokas!" Pasirodo, norint gauti pensiją, dokumentus „Sodrai" jis turės pateikinėti kiekvienais metais.
A.Kudzys piktinasi tokia situacija: „Man labai įdomu, kam reikalingi elektroniniai valdžios vartai ir elektroninio parašo įteisinimas, jei tai neleidžia patvirtinti asmens tapatybės, kad asmuo yra tam tikroje vietoje ir dar gyvas?
Aš galiu vaizdo pokalbio metu net pačiam „Sodros" vadovui ar ministrui pasirodyti ir patvirtinti, kad esu gyvas. Kad tai tikrai aš, Lietuvoje galėtų patvirtinti giminės ar kiti teisiškai įgalioti asmenys, bet Lietuvos biurokratija to nepripažįsta, kol negauna pažymos su antspaudu."
Buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Japonijoje piktinasi, kad valstybė tyčiojasi iš visą gyvenimą mokesčius mokėjusių garbaus amžiaus žmonių. O keliami reikalavimai ne visiems įgyvendinami. „Lietuva neturi ambasadų visose valstybėse, kur gyvena lietuviai. Kelionės į notarines, juridines kontoras ir užsienio reikalų ministerijas apostilei gauti irgi nėra lengvai prieinamos ir saugios.
Tuo labiau kad šių pažymų iš pensininkų reikalaujama kasmet. Tarp tokio amžiaus žmonių daug neįgalių, nusilpusių ir negalinčių plaukti laivais ar skraidyti lėktuvais. Nejau „Sodra" taip siekia, kad užsienyje gyvenantys pensininkai, vykdami pažymų, užsikrėstų, susirgtų, pervargtų ir gautų galą?" - svarsto A.Kudzys. Jis tikina, kad kreipėsi į „Sodrą", tačiau visi gauti atsakymai stokoja žmogiškumo, mat atsakymuose kartojama ta pati informacija verčia manyti, kad bendrauja ne žmogus, o robotas.
Gilintis į situaciją neketina
„Vakaro žinios" kreipėsi į „Sodrą" su klausimais, ar įmanoma rasti kitų būdų užsienyje gyvenantiems pensininkams įrodyti Lietuvos valdininkams, kad jie gyvi ir sveiki. Argi ne tokiems dalykams Lietuvoje sukurta elektroninių valdžios vartų sistema, prie kurios prisijungiama tik patvirtinus tapatybę. „Sodra", pervesdama pensiją užsienyje gyvenančiam žmogui, turi įsitikinti, kad asmuo yra gyvas, o taip pat žinoti tikslią jo buvimo vietą. Todėl kiekvienas pensininkas, kuris Lietuvoje paskirtą pensiją nori gauti užsienyje, turi apie savo išvykimą iš Lietuvos informuoti „Sodrą", nurodyti sąskaitą, į kurią pageidauja gauti išmokas, tikslią gyvenamąją vietą ir kasmet patvirtinti, kad yra gyvas.
Dokumentą, patvirtinantį faktą, kad asmuo yra gyvas ir gyvena tam tikroje vietovėje, gali išduoti gyvenamosios valstybės notaras, kompetentinga įstaiga (pensijoms skirti ir mokėti) arba Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas.
Tokio pareiškimo pateikimas elektroniniu būdu neleistų visiškai tiksliai patvirtinti žmogaus tapatybės ir jo buvimo vietos, todėl privalomas yra žmogaus parašo patvirtinimas", - be emocijų situaciją paaiškino „Sodra". Ir pridūrė, kad informaciją apie tai, jog žmogus yra gyvas ir gyvena tam tikroje vietovėje, reikia atnaujinti kasmet. Iki einamųjų metų pabaigos pateikus dokumentą (išduotą ne anksčiau kaip einamųjų metų spalio 1 dieną), pensija bus mokama visus kitus kalendorinius metus. Laiku nepateikus šio dokumento, pensijos mokėjimas nuo 2021 m. liepos 1 d. bus stabdomas. Pateikus dokumentą, pensijos mokėjimas atnaujinamas nuo sustabdymo dienos.
Situaciją komentuoja Seimo socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rimantė ŠALAŠEVIČIŪTĖ:
„Vakaro žinioms" susisiekus su Seimo nare R.Šalaševičiūte, ši iš karto patikino, kad problema jai puikiai žinoma. Parlamentarė pažadėjo situaciją išspręsti. „Man ši problema gerai žinoma. Kai lankiausi Los Andžele, buvo iškeltas klausimas dėl apsunkintų procedūrų. Visi, gyvenantys užsienyje ir turintys gauti pensiją Lietuvoje, kiekvienais metais turi atvykti į ambasadą ir pateikti prašomus dokumentus.
Pavyzdžiui, Meksikoje gyvenantys pensininkai turi tokiu reikalu vykti į artimiausią atstovybę, kuri yra Los Andžele, Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Diskutavome apie tai su konsulatų darbuotojais, Užsienio reikalų ministerija, kaip būtų galima šiuos procesus palengvinti. Pavyzdžiui, suteikti galimybę vietiniams notarams tvirtinti dokumentus ir juos persiųsti į konsulatą ar ambasadą. Manau, to turėtų pakakti. Žodinis pritarimas buvo gautas, tačiau klausimas taip ir liko neišspręstas.
Būtų galima naudoti ir elektroninius valdžios vartus. Manau, galima rasti būdų, kaip spręsti šitą situaciją.
Prisipažįstu, kad dėl karantino pritrūko laiko šito klausimo sprendimui. Prisiimu kaltę ir ketinu šį pradėtą darbą užbaigti", - „Vakaro žinioms" pažadėjo R.Šalaševičiūtė.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
