Pedagogai neatgauna milijonų

- O kiek reikėjo papildomų lėšų papildomai savaitei apmokėti? - paklausėme E.MILEŠINO.

- Mūsų skaičiavimais, apie 15 mln. eurų per metus. Arba 700 etatų sutaupyta. Mokytojo etatą sudaro 1512 valandų per metus, o tos savaitės valandų nepridėjo. Per tą papildomą savaitę sutaupyta 3 proc., tai yra 700 etatų. Ta skola išlieka jau kelerius metus. Mokytojai papildomos savaitės kontaktines valandas atidirbo, bet pinigų už jas iki šiol negavo.

- Kiek kontaktinių valandų turi vienas etatas?

- Jei klasė maža, 688 val. yra kontaktinės, o 824 val. skirtos bendruomeninei veiklai. Jei klasėje 12-20 moksleivių, 732 val. - kontaktinės, o bendruomeninei veiklai - 780 val. Jei klasėje 21-30 moksleivių, mokytojas už etatą turės 776 kontaktines valandas, o bendruomeninei veiklai lieka 736 val. Jei šis visas paskirstymas būtų padengtas pinigais, šios kontaktinių ir bendruomeninei veiklai skirtų valandų proporcijos būtų išlikusios. Dabar kontaktinių valandų daugės, o bendruomeninei veiklai skirtų valandų mažės. Mokyklų ugdymo planuose numatyti įvairūs būreliai, tačiau šiemet dešimtokams - papildomai kas savaitę, viena matematikos pamoka, devintokams irgi papildomų kontaktinių pamokų pridėta, aštuntokams - papildoma fizinio ugdymo pamoka, o pinigų tam neįdėjo. Vyriausybė svarstė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtą mokymo lėšų pakeitimo projektą, kur lėšos tik perskirstytos. Sumažino neformaliam švietimui skirtas lėšas. Įdeda įvairių veiklų, bet be pinigų. Tai reiškia ėjimą atgal, kai mokytojams nebuvo mokama už didelę dalį atliktų darbų. Trūksta elementarios pagarbos mokytojams. Absoliučioje daugumoje atvejų mokytojams numatytos pareiginės funkcijos lieka tos pačios, tik sumažėjo jų apmokėjimas. Suprantu Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad nenori dirbtinai pūsti mokytojų etatų skaičiaus. Švietimo sistemoje turime daugiau nei 27 tūkstančius mokytojų ir finansuojama daugiau nei 26 tūkstančiai etatų. Tuoj finansuosime daugiau etatų, nei bus mokytojų. Aš manau, kad reikia ne etatus pūsti, bet jų įkainius, didinti etato finansinį svorį. Mokyklos, pavyzdžiui, gimnazijos, kur dirba aukštos kategorijos ir didelį darbo stažą turintys pedagogai, gauna per mažą finansavimą. Negali mokyklos tiems pedagogams tinkamai apmokėti, nes nėra pinigų. Mokyklos priverstos taupyti, todėl taupo etatus.

- O kaip šią problemą būtų galima išspręsti? Jau tris dešimtmečius pedagogai skundžiasi dėl prasto finansavimo ir nė viena valdžia šios problemos nepajėgia išspręsti?

- Jei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nenori pūsti etatų, tegul didina koeficientą, pagal kurį apskaičiuojamas bendras finansavimas. Etato koeficientas - mokytojo metodininko kvalifikacija ir ne didesnis nei 10 metų pedagoginis stažas. Bet mokyklose yra mokytojų su daug didesniu pedagoginiu stažu ir aukštesne pedagogine kvalifikacija. Jiems šis koeficientas jau per mažas. Mokyklų direktoriai dėl to priversti taupyti, neduoti dalies etatų. Pati etatų idėja buvo gera, bet nepakankamai apskaičiuota.

- Minėjote apie papildomus 5 mln. eurų šių metų paskutiniajam ketvirčiui. Ar nurodėte, iš kur tuos pinigus paimti?

- Siūlėme finansavimo šaltinį - paimti 5 mln. eurų iš pinigų, skirtų kompensuoti „kovidiniams" praradimams. Bet mums atsakė, kad tai tikslinės lėšos ir jų negalima perrašyti į kitą biudžeto eilutę. Kiekviena valdžia žodžiais prižada remti švietimą, prirašo visokių programų. Popierius viską atlaiko, bet ar kas nors į teigiamą pusę pasikeičia? Ne, pritrūksta politinės valios. Kol švietimas neprieis liepto galo, tol problemos ir toliau bus ne sprendžiamos, bet maskuojamos. Mokytojai visais laikais turi būti „kantrūs ir supratingi", privalo „skirti dėmesį moksleiviams". Partijos, rinkėjų pasodintos ant opozicijos suolo, deklaruoja savo norus radikaliai pagerinti mokytojų darbo sąlygas, o prasimušę į valdžią „pamiršta" buvusius savo norus. Nepagrindžia jų realiais darbais.