1 nuotr.O ko Lietuvai reikės po 5, 10 ar po 20 metų? Kokios veiklos sritys mūsų šalyje taps prioritetinės? Ar mokymo įstaigos tik užsieniečiams rengs specialistus? Ar Lietuvoje yra į šiuos klausimus galintis atsakyti bent vienas valstybės vadovas, mokslininkas, pramonės atstovas?
Vakar šalies pramonininkams pristatytas specialistų kvalifikacijos žemėlapis arba, jei paprasčiau, - absolventų įsidarbinamumo analizė, kurią Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu parengė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras. Paaiškėjo, kad lengviausiai įsidarbina ir daugiausiai uždirba kompiuterijos specialistai. Prasčiausiai sekasi bakalauro studijas baigusiems teisininkams.
Kaip bus toliau? „Vakaro žinios“ klausė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento Gedimino RAINIO.
Ko nori pramonininkai?
Jei specialistai yra rengiami tinkamai, jei jie įgyja bazines tos specialybės žinias, laikui bėgant jas papildyti, patobulinti ar perorientuoti nėra taip sunku. Pramonininkai neapima visos Lietuvos darbo rinkos, nes yra dalis, dirbanti ir viešajame sektoriuje, dar kitur. Jei kalbėtume apie pramonininkus, mums reikia inžinerinių, biotechnologinių mokslų absolventų, vadybos kompetencijų.
Ar yra ateities planai?
Prognozuoti, kokių tiksliai specialybių reikės ateityje, buvo galima nebent planinėje ekonomikoje, kai buvo tiksliai žinoma, ką per artimiausią penkmetį statysime, kaip statysime ir ar statysime. Taigi tuomet ir buvo tas profesijų prognozavimas. O šiandienos sąlygomis prognozės nėra palankios. Nes kas gali pasakyti - ar Lietuvoje staiga neatsiras kokia nors automobilių gamykla? Ir tuomet visos tos prognozės gali akimirksniu sužlugti. Todėl mes labiau ir akcentuojame specialistų lankstumą. Juk šaltkalvį perkvalifikuoti į automobilių mechaniką kur kas lengviau nei menininką, juristą. Aš noriu pasakyti, kad mes galime ir turime planuoti, koks turi būti santykis tarp humanitarinių, fizikinių, inžinerinių sričių absolventų. Ta nuojauta privalo būti. Niekas tiksliai nepasakys, kokių specialistų reikės, bet mes galime pasakyti, kokioje srityje.
Ką rengia aukštosios?
Kalbant apie aukštąsias, reikėtų pasakyti, kad dėl demografinių priežasčių studentų skaičius mažėja, todėl, kad ir kas ką sakytų, yra stengiamasi tas aukštąsias išlaikyti. Siekiant plėsti tarptautiškumą dabar tą trūkstamų studentų skaičių bandoma padengti iš užsieniečių - netolimų Lietuvai šalių, kaip Ukraina, Baltarusija, bet pilna matome studentų ir iš Pakistano, Indijos, Turkijos. Būkime teisingi - konkuruojama dėl krepšelių ir viena iš priemonių yra įvairių papildomų studijų programų kūrimas.
Aš dedu viltis į Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, po kurių atsiras sutartys tarp Švietimo ir mokslo ministerijos bei aukštųjų mokyklų. Mano nuomone, tam tikras rinkos koordinavimas turi būti, nes aukštosios mokyklos, visiškai savarankiškai priimdamos sprendimus, kokių specialybių, kiek žmonių priimti, gali jaunimui sugadinti gyvenimą. Taip mes galime parengti per daug humanitarų, juristų, diplomatų. Be to, universitetai, dirbdami kaip komerciniai subjektai, žiūri ne tik į studentų užpildymą, bet ir išlaidas. Ne paslaptis, kad brangiausia yra parengti inžinerinio profilio specialistus, nes yra brangios laboratorijos, brangūs dėstytojai, brangios praktikos. Besivaikant didžiausio pelno ir mažiausių išlaidų, ilgainiui gali atsitikti taip, kad bus rengiami tik pigiausių specialybių studentai.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
