Pastebėta, kad Lietuva - jau tuščia

Jau ne pirmus metus visais varpais skalambijama, jog Lietuvai kaip niekad anksčiau gresia išnykimas - tautiečiai į svetimus kraštus traukia vis gausiau ir dažniau. Nepaisant to, šalies valdžia apie tai per daug nesusimąstydavo. Pagal emigrantų skaičių viršutinę eilutę tarp kitų ES šalių užimanti Lietuva, pasirodo, nė neturi valstybinės emigracijos politikos. Vakar tuo Seime buvo susirūpinta pirmą kartą.

Jau supranta

Valdančiųjų partijų politinės tarybos posėdyje vakar buvo iškeltas emigracijos klausimas. Lietuvai tokia skaudi ir aktuali tema, pasirodo, iki šiol nebuvo iškelta valstybiniu lygiu, negana to, nėra paruošta oficiali kovos su emigracija veiklos strategija ir tam neegzistuoja jokia valstybinė institucija.

„Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas po tarybos posėdžio kalbėjo, jog iš tiesų liūdna, kad šalyje vis dar nebuvo emigracijos problemas sprendžiančios institucijos, tačiau tuo pačiu džiaugėsi, jog Seime ši iniciatyva buvo sutikta vieningai teigiamai: „Aš pristačiau situaciją valstybėje. Pagal paskutinius „Eurostat“ duomenis, mes esame paskutiniai Europoje pagal neigiamą žmonių antplūdį iš Lietuvos. Nuo 2000 m. daugiau kaip 700 tūkst. yra išvažiavę iš Lietuvos. Visi valdančiosios daugumos politikai pritaria, kad politinė nuostata yra įkurti instituciją, kuri užsiimtų emigracijos klausimais Lietuvoje. Artimiausiu metu, pasitarus su frakcijomis, vėl sugrįšime prie šio klausimo ir spręsime, ar bus kuriamas komitetas, pakomitetis, komisija ar kita institucija.”

Dirbs iš pagrindų

R.Pakso teigimu, būsima institucija pagaliau padarytų galą gražioms kalboms apie emigrantų kvietimą grįžti ir imtų spręsti problemą iš esmės. Pirmiausia būtų identifikuojamos pagrindinės emigracijos priežastys ir būtų pradedama jas spręsti: „Reikia atsakyti į klausimą, kokios sąlygos labiausiai netinka žmonėms, kurie ruošiasi išvykti arba jau išvažiavo. Susirašius visas sąlygas, bus pradėti daryti sprendimai visuose reikalinguose lygmenyse. Ne užsimerkti, kad jos nėra, o spręsti esamą problemą. Reikia pabaigti proginius pašnekėjimus.“ Jis taip pat pabrėžė, jog didelis dėmesys bus skiriamas žmonėms, kurie jau yra išvykę. Gerinant šalies gyvenimo sąlygas turi būti sudaromos galimybės žmonėms grįžti ir jaustis laukiamiems savo šalyje.

Europarlamentaras bando užbėgti įvykiams už akių ir sakė manantis, jog atsiras tokių, kurie tik pasišaipys naujos institucijos kūrimu iš mokesčių mokėtojų lėšų, tačiau jis įsitikinęs, jog pirmas žingsnis turi būti, jis yra labai reikalingas. Kuriant šalies emigracijos politiką ir konkurencingas gyvenimo sąlygas, R.Paksas teigė, jog nebus pamiršta ir jau esama veikla. Šalyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su emigracijos klausimais, turės visas galimybes atrasti savo nišą būsimoje emigracijos strategijoje bei bendradarbiavimo galimybes su būsima valstybine institucija šiems klausimams spręsti.

Ieško gero gyvenimo

Viešosios įstaigos „GEBU“, sukurtos padėti emigracijos paliestiems žmonėms vadovė psichologė Goda Kaniušonytė teigė, jog emigracija problema tampa dažniausiai tuomet, kai žmonės išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo mažai žinodami, kas jų laukia. „Pirmiausia reikėtų kalbėti apie informacijos suteikimą ir žmonių sąmoningumo didinimą. Taip žmonės galėtų žinoti, jog užsienyje pinigai ant medžių neauga. Tai leistų žmonėms sąmoningai apsispręsti, dėl ko jie pasirenka išvykti“, - teigė psichologė. Pasak jos, šiandien mūsų tautiečiai dažniausiai užsienyje ieško lengvesnio gyvenimo ir tai lemia šalyje susiklosčiusios nepalankios ekonominės sąlygos. Tam turi įtakos nedidelis darbo vietų skaičius, konkurencingo atlyginimo nebuvimas.

Svetur ne lengviau

Gyventi užsienyje reikia didelės drąsos ir paramos. Dažnai palikus šeimą čia žmoguje gimsta didelis kaltės ir vienišumo jausmas. Integruotis ir užsitikrinti padorų gyvenimą nėra taip paprasta.

G.Kaniušonytė, kasdien susidurdama su emigrantų problemomis, teigė, jog šalies politika ir konkretūs veiksmai, padedantys išspręsti susidariusią situaciją, būtų sveikintini ir iš tiesų reikalingi. Kol kas šalyje valstybės pareigas sprendžiant emigracijos problemas atlieka įvairios nevyriausybinės organizacijos. „Be abejo, bendradarbiautume su valdžios atstovais, jei jų sprendžiami klausimai būtų susiję su mūsų veikla. Valstybinio lygio palaikymas visuomet yra labai svarbus“, - svarstė psichologė.

Dainius Petras PAUKŠTĖ, teisininkas, migracijos ekspertas:

Šalyje šiuo klausimu labai delsiama kažką daryti. Labai ilgai kuriama ir net vėluojama sukurti valstybės strategiją dėl emigracijos.

Reikia žvelgti mąstant apie tai, ar priimami įstatymai skatina emigraciją, ar kaip tik ją stabdo. Tai labai svarbus dalykas ir į tai turėtų būti sutelktas nuolatinis politikų dėmesys. Taip pat Vyriausybė kasmet turėtų atsiskaityti Seimui apie priemones, kurių imasi emigracijos klausimui. Tik tuomet, kada žmonės pajus, kad yra dalykų, kurie juos domina Lietuvoje, o ne užsienyje, tuomet tai turės įtaką emigracijos mažėjimui. Akivaizdu, kad tie, kurie jau išvykę penkerius metus ir yra ten susikūrę stabilų gyvenimą, jie negrįš.