Paslaugų kainas ketina kelti ne visi

Liksime be grožio paslaugų?

Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė neslėpė, kad dabartinė padėtis yra labai sudėtinga.

„Grožio paslaugų sektorius yra nepavydėtinoje situacijoje. Toks elektros energijos, dujų kainų šuolis visiems dirbantiems smulkiajame bei vidutiniajame versle, kurio atstovais esame ir mes, bus nuostolingas arba net gali baigtis bankrotu, - atviravo asociacijos vadovė. - Nepaisant to, niekas nekalba apie skubių sprendimų, reikalingų padėčiai pagerinti, priėmimą. Valdžios atstovai verslo gelbėjimui siūlo imti paskolas. Susidaro įspūdis, kad esame įdomūs tik kaip mokesčių mokėtojai. Ištikus kokiai nors problemai, jos paliekamos spręsti patiems."

Ji patikslino, kad kainų kėlimui grožio sektoriuje įtakos turėjo infliacija, tačiau pabrėžė, jog vien tik jų kėlimas problemos neišspręs.

„Alternatyvos ieškojimas - kuo pakeisti išaugusius komunalinių paslaugų kaštus - daugeliui tampa aktualiausia tema. Puikiai suprantame, kad visi tikrai nespės kaip analogo brangstančioms dujoms ar elektrai įsirengti saulės elektrinių. Su bendruomenės nariais diskutuojame apie tai, bandome spręsti šiuos opius klausimus, tačiau manome, kad sprendimų priėmimo naštą turėtume dalintis ne mes vieni. Esame įsitikinę, kad šie kainų viražai yra naudingi kai kurioms institucijoms. - sakė J.Mačiulienė. - Kalbant apie paslaugų kainų didinimą, akivaizdu, jog toks sprendimas problemą tik dar labiau pagilintų. Klientų srautai mažėja. Dauguma retina vizitus, kiti nėrė į pogrindines grožio paslaugų teikimo vietas. Esame surišti viena grandine - kylant kainoms pagrindiniams būtiniausiems produktams klientai automatiškai mažina išlaidas grožio paslaugoms, nes tai nėra pirmo būtinumo prekė."

Jos teigimu, situacija, kuo toliau tuo labiau, prastėja ir išreiškė viltį, jog atsakomybę už žlugdomus verslus atsakingi asmenys visgi prisiims.

„Juk būtent jie nesugebėjo suvaldyti kylančių kainų, todėl dabar kenčia tiek grožio sektorius, tiek jo klientai, tiek kitos sritys. Labai nesinorėtų, kad tūkstančiai grožio sferos darbuotojų prarastų savo įkurtus verslus ir sukurtas darbo vietas. Mes puikiai tvarkėmės per sudėtingus pandeminius metus net ir tada, kada žadėta pagalba daugelio taip ir nepasiekė.

Labai norisi tikėti, kad šią užsuktą kainų karuselę valdžia sugebės sustabdyti. Mes, pagal galimybes, stengsimės išlaikyti savo verslus, bet rizika su kiekviena diena didėja, tad vien noro ir iniciatyvų gali neužtekti", - nelabai optimistiškai pokalbį baigė J.Mačiulienė.

Taikosi prie pokyčių

Tai, kad kainų augimas privertė ieškoti naujų sprendimų neslėpė ir „Impuls LTU", valdančios sveikatingumo klubų „Impuls" ir „Lemon gym" tinklą Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, vadovė Greta Radzevičienė.

„Smarkiai išaugusios ir toliau neprognozuojamos energijos kainos sporto klubams turi tokios pačios įtakos, kaip ir kitiems verslams. Mes taip pat turime ieškoti sprendimų, kad užtikrintume paslaugų teikimą. Kaip sveikatinimo paslaugų teikėjai, jaučiame didelę atsakomybę, kad šios paslaugos būtų prieinamos kuo daugiau gyventojų, - sakė vadovė. - Pirmiausia ėmėmės taupymo priemonių - sporto klubuose diegiami judesio davikliai, kad apšvietimas veiktų tik ten, kur vyksta veikla. Įdiegtos išmanios vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos, kurios energiją naudoja efektyviai atsižvelgiant į tai, kiek klientų yra klube. Kai klientų srautas pats mažiausias, išjungiama dalis pirčių. Mažindami savo energijos sąnaudas, atsižvelgiame, kad klientai neprarastų komforto."

Pasak jos, numatant, kad energijos kainų tendencijos gali nesikeisti, svarstomi ir kiti taupymo būdai.

„Dėl nepalankių energijos kainų tendencijų peržiūrime kainodarą. Kita vertus, įtakos kainoms bei veiklai turi ir klientų lūkesčiai bei stipri konkurencija šioje rinkoje. Pavyzdžiui, daugelio „Impuls" klubų darbo laikas ilgėja, nes klientams taip patogiau", - teigė G.Radzevičienė.

Reikia įvertinti rinką

Vyrų kirpimu ir barzdų skutimu užsiimančioje „Elizaro artelėje" besidarbuojantis jos įkūrėjas Elidijus Rajeckas į situaciją linkęs žiūrėti filosofiškai.

„Galima prisiminti Šekspyrą - kelti ar ne - štai klausimas koks...- ironizavo vyras. - Kalbant rimtai, stebime situaciją. Šiai dienai klientų srautas išlikęs stabilus, o kaip bus vėlyvą rudenį ar žiemą, matysime. Man juokingai ir neargumentuotai atrodo kainų kėlimas tik tam, kad neatsiliktum nuo kitų, vėliau pasiteisinimui prisigalvojant nerimtų priežasčių, tokių kaip kosmetinių priemonių ar komunalinių paslaugų brangimas."

Pasak kirpėjo, paslaugų kainas jie buvo priversti didinti praėjusiais metais, bet tai lėmė pabrangusi patalpų nuoma.

„Šiuo metu pagrindo tam nėra. Elektros kaina sutartimi fiksuota keliems metams į priekį, tad ženklaus komunalinių paslaugų brangimo, bent kol kas, nepajutome, - toliau pasakojo Elidijus. - Mes aptarnaujame viduriniosios klasės klientus, kurie gal ir galėtų mokėti brangiau, tačiau pastebiu kitokią tendenciją. Be nuolatinių sulaukiame ir naujų klientų, kurie ateina iš ten, kur kainos augo, o paslaugų kokybė - ne. Yra tokių kirpyklų, kurios linkusios orientuotis į kainų didinimą, mes orientuojamės į apyvartą, tad verslas sukasi. Aišku, ir toliau atidžiai seksime situaciją rinkoje. Jeigu viskas ir toliau brangs, galbūt didinsiu savo, bet ne kitų, besidarbuojančių „Artelėje", paslaugų kainą. Nieko blogo nenutiks, jeigu dalis mano klientų pereis pas kolegas, nes aš pats planuoju daugiau dėmesio skirti mokymų vystymui."

Baigdamas pokalbį jis patikslino, kad buvo suvienodintos „Artelės" paslaugų kainos Užupyje ir naujojoje vietoje - Šnipiškėse, tačiau tai lėmė ne energetinių išteklių brangimas.

„Kelių jaunųjų kolegų ir naujoje vietoje dirbančio brolio Pauliaus paslaugos kainavo 20 eurų. Nuo rugsėjo kaina padidėjo iki 25. Tik ne dėl to, kad „viskas brangsta". Žmonės tobulino savo įgūdžius, mokėsi, augo jų profesionalumas, tad pabrango ir jų teikiamos paslaugos. Daugiau branginti paslaugų, bent jau artimiausiu metu, neplanuojame", - apibendrino Elidijus.