respublika.lt

Solistas Vaidas Vyšniauskas: paskutinis žodis priklauso ne Tapinui

(271)
Publikuota: 2023 gegužės 31 10:48:00, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 4 nuotr.
Vaido Vyšniausko asmeninio albumo nuotr.

Kada ne tik Lietuvoje ir ne tik Europoje žinomas dramatinis tenoras Vaidas VYŠNIAUSKAS (sceninis jo vardas Kristian Benedikt) uždainavo Minske, smerkdami apie tai rašė kone visi laikraščiai, internetiniai kanalai ir skalambijo visos radijo stotys. Tačiau veltui laukėme, kada jį puolę žiniasklaidos kanalai informuos bent žinute, jog šį pavasarį V.Vyšniauskas du kartus vyko į Ukrainą ne tik kaip dainininkas, bet ir dvasininkas (protestantų bažnyčios „Naujoji karta" pastorius).

 

Kad jis, ko gero, iki šiol buvo pirmasis giedojęs „Tėve mūsų" taip arti fronto linijos, aidint kanonadai ir gresiant oro antskrydžio pavojui. Ir vienas iš tų (vargu ar tokių apskritai buvo) gatvėse ir rūsiuose dainavęs nelaimingiems, nuvargusiems ir liūdniems senukams, išsiuntusiems savo vaikus į saugesnes vietas, tarp jų, galimai ir į Lietuvą. Jie šiandien yra dominuojanti gyventojų dalis išlaisvintose teritorijose, karo krauju ir paraku atsiduodančiuose sugriautuose miestuose ir gyvenvietėse.

Priminsiu, kad pernai V.Vyšniauskas pasirodė Minsko didžiajame teatre vykusiame kalėdiniame koncerte ir verslininkui Andriui Tapinui davus ženklą, pulkas jo sekėjų su kultūros ministru Simonu Kairiu priešakyje nedelsdami už tai pasmerkė ir nuteisė dainininką, net nepanorę jo išklausyti. Iškart prasidėjo grandininė reakcija - baiminantis minios reakcijos, buvo atšaukti jo šventiniai pasirodymai Liuteronų ir Bernardinų bažnyčiose, Nacionalinis operos ir baleto teatras, su kuriuo ir taip santykiai buvo ne per geriausi, patvirtino, kad nuo šiol V.Vyšniausko kojos šiame teatre nebus. Tada, duodamas interviu mūsų laikraščiui operos solistas sakė nejaučiantis sąžinės graužaties, ir tikintis, kad paskutinis žodis vis dėlto priklauso ne Tapinui, ne ministrui ir teatro direktoriui, - o Dievui.

Matyt, Dievo ranka ir bus šį pavasarį nuvedusi jį į Ukrainą. Pirmoji misija truko devynias dienas, antroji - dešimt. Į tiesmuką klausimą, ar ši misija nebus kilusi iš atgailos dėl dviprasmiškai vertinto jo poelgio, V.Vyšniauskas prieštarauja:

„Aš ir anksčiau važiuodavau į Ukrainą, kur visuomet esu savo draugų laukiamas. Tad ir Rusijai užpuolus Ukrainą nepaliaujamai rėmiau juos tiek maldomis, tiek aukomis, puoselėdamas mintį apsilankyt toje šalyje su palaikymo misija. Ir visiškai nepriklausomai nuo mūsų „teisuolių patriotų", bandžiusių mane apklijuoti prorusiškomis etiketėmis. Mano draugai Ukrainoje pažįsta mane ne iš lietuviškos spaudos, o iš darbų, darytų čia per pastaruosius 20 metų".

Pirmosios misijos metu operos solistas koncertavo Odesos filharmonijoje drauge su filharmonijos orkestru ir ukrainiečių sopranu Ana Šafažinska. Grėsmingą pamėklišką paveikslą jam priminė aplankytas Charkovas: tamsus, užakusių šviesoforų miestas, keliskart per parą krūpsintis nuo oro pavojaus sirenos. Nors viešbutyje, viename iš trijų veikiančių mieste, kuriame jis gyveno, kabėjo skelbimas su nuoroda, kur slėptis pasigirdus sirenai, tačiau atrodo, kad mažai kas į juos kreipia dėmesio, matyt, bus pripratę ar galiausiai pavargę bėgti. Vaido akimis, tiek Kijeve, tiek Charkove yra panašios: karas suvienijo ukrainiečius ir retas tegalvoja, kad galima bus kada nors su Rusija vėl broliautis. Tiesa, jam pasitaikė įsėsti į vieną kitą taksi, kurio vairuotojai atvirai ėmė keiksnoti ir Ukrainos prezidentą, ir jo remiamus nacionalistus, atvirai sakė esą Rusijos pusėje, tačiau, artisto nuomone, šie tipažai greičiau paliudija, kad kiekvienoje visuomenėje esti iškrentančių iš bendro konteksto.

„Ar pasiruošęs važiuot į pragarą?"

Antrąsyk į karo griaunamą šalį dainininkas išsiruošė tuoj pat po balandį Varšuvoje vykusios akcijos „Malda Ukrainai", ji vyko ukrainiečių dvasininkų iniciatyva. Ten sutiktas Mariupolio karo kapelionų vadas Genadijus Machnenko, Vaido pažįstamas dar nuo taikos dienų, kai lankėsi Vilniuje jo bažnyčios bendruomenėje, provokavo: „Jeigu padainuotum „Červona kalina" bombos nušluotos gimnazijos vietoje, tai būtų tavo gala koncertas". Vaidas nedelsdamas sureagavo: gerai, kur atvažiuot? „Į Zaporožę". Į Zaporožę, tai į Zaporožę, nors ir žinant, kad tai vienas iš labiausiai apšaudomų karo regionų.

Po dienos kitos, V.Vyšniauskas jau buvo Zaporožės mieste, pasiekė jį traukiniu. Mariupolio karo kapelionų batalionas nėra didelis, jame, pasak Vaido, 25- 30 dvasiškių, kurie padeda evakuotis žmonėms iš pavojingų teritorijų, teikia dvasinę paramą nenorintiems jų palikti bei fronto liniją ginantiems kariams, atveža jiems reikiamos amunicijos ir kitų reikalingų dalykų.

„Na, broli, ar esi pasiruošęs važiuot į pragarą?" - bene pirmas klausimas buvo jiems susitikus. „ Į pragarą nesiruošiu, - atsakė Vaidas, - bet dainuoti žmonėms esu pasirengęs".

Kad iš tikrųjų kelionė į Orechovą, esantį už 5-10 kilometrų nuo mūšių linijos, prilygsta kelionei netoli irštvos, kur tūno karo žvėris, patvirtina ir fragmentas video siužete. Ten V.Vyšniauskas atsako į klausimą, ar iš tikrųjų niekieno neverčiamas, savo noru, vyksta į pavojingą zoną. Jam buvo duota neperšaunama liemenė, kario šalmas, paaiškinta, kaip elgtis: važiuoti be saugos diržų, kad būtų galima greitai iššokti iš mašinos; artėjant prie pavojingos zonos, nuleisti automobilio langų stiklus ir klausyti, ar neišgirs švilpesio, išgirdus tuoj pat stabdyti mašiną ir griūti ant žemės, tikintis, kad sviedinys atsimuš į žemę kur nors kitur.

Jaudinanti akimirka, kai operos solistas, dainavęs pasaulio prestižinėse scenose, suniokotos Orechovo gimnazijos vietoje ukrainietiškai užtraukia „Červona kalina" ar meldžiasi už ukrainiečių aukas giedodamas „Tėve mūsų". Jam baigus pasigirsta keli pliaukštelėjimai delnais. Su prisistačiusiais policininkais, jo klausosi ne daugiau kaip dešimt žmonių, nes vadinamojoje nulinėje karo zonoje rizikinga užsibūti vienoje vietoje.

Vaidas atviras: nebuvo labai jauku važiuoti girdint kas keliolika sekundžių pasikartojančius sprogimus. Dar sykį jis sugiedojo maldą Kamyšyvachos miestelyje, kur per pačias stačiatikių Velykas Rusijos raketa sulygino jų cerkvę su žeme. „Tėve mūsų" giedojau daugelyje vietų, - sako V.Vyšniauskas, - nes tai unikali Viešpaties malda, kuria meldžiasi ir stačiatikiai, ir katalikai, ir protestantai, ji simbolizuoja tikėjimo fundamentą, kad mes Kristuje turime vienybę."

Daina tarp skausmo ir griuvėsių

V.Vyšniauskas apsilankė Bučoje, Gostomelyje, Moščune, susitiko su jų gyventojais ir tiesiog gatvėje jiems dainavo. Buvo gera patirti, kad Lietuvos vardas kelia džiaugsmą ir pagarbą visur, kur bevažiuotum. Moščune gyvenanti Irina Sergijenko, po jo pasirodymo gatvėje jam parašė: „Sunku rasti žodžių, kuriais galėčiau išreikšti begalinį dėkingumą Dievui už šitą susitikimą su jumis gyvenvietėje, kuri pirma sutiko Maskvos ordų ataką ir ją atmušė mūsų karių gyvybės kaina. Gyvenvietėje, kurioje neliko nė vieno sveiko namo, o beveik 200 namų buvo sunaikinti visiškai, kur pusę metų nebuvo elektros, daugeliui - ir dujų, nedirbo parduotuvės, kur ruošėme maistą ant laužų. Ir staiga tarp šitokių baisių griuvėsių ir šitokio skausmo, nuskamba arijų fragmentai, ukrainietiškos dainos. Ir aš, užkietėjusi teatromanė, pirma netekusi teatro dėl kovido, paskui dėl karo, ir jau pripratusi prie oro pavojaus staugimo, staiga išgirstu BALSĄ. Klausydama jūsų, tikiu, kad su tokiais draugais, kaip jūs ir jūsų valstybė, mano Ukraina laimės karą prieš Maskvos ordą ir jos laukinę ideologiją, nes jūs - šviesūs žmonės. Jūs - šviesos kariai. Bismarkas yra pasakęs, kad karus laimi mokytojai ir dvasiškiai, - sunku su tuo nesutikti."

Sujaudintas ukrainietės laiško V.Vyšniauskas atsakė jai, prašydamas pasidalinti asmenine istorija.

„Man 65- eri, - rašė jam Irina, - turiu du sūnūs. Vyresnysis Denisas - ūkininkas. Padeda Ukrainos kariuomenei. Perka mašinas, užpildo kroviniu ir tiesiai nugabena į apkasus šiuo metu tarnaujantiems jo traktorininkams. Jaunesnysis Andrejus pirmąją karo dieną išvežė Deniso žmoną su sūnumi už sienos, jie Airijoje. Jau 32 metai, kai aš laimingai ištekėjusi. Vyras - antros grupės invalidas, tokiu jį padarė Afganistanas. Jis mano draugas ir atrama. Moščune turėjome namą, didelį, šviesų, jaukų. Su mumis gyveno dvi katės ir du šunys. Mūšiai buvo tokie aršūs, kad visi sėdėjome rūsyje, išeiti iš jo buvo neįmanoma. Pasirodę mūsų kareiviai liepė kuo greičiau trauktis ir davė penkias minutes pasiruošti, nes sakė bus didelis apšaudymas. Spėję pasiimti tik maisto savo augintiniams, išvažiavome pas sūnų į Rovno sritį. Mums pasisekė, iš kaimo ištrūkome sveiki, tik skeveldros apdaužė mašiną.

Kai pamatėme sūnų, negalėjome patikėti savo akimis: jis buvo pražilęs, nes iki tol nieko nežinojo apie mus. Paskui mus pasiekė žinia, kad mūsų namas buvo visiškai sunaikintas. Sudegė sodas, šimtametis ąžuolas, net tvoros, sudegė kaimynų namai, gyvas sudegė nevaikštantis kaimynas Kolia, jis kategoriškai atsisakė evakuotis. Sudegė viskas, ką su vyru buvome užgyvenę.

Tris mėnesius po tų šaudymų aš nekalbėjau, mikčiojau ir nuolatos verkiau. Dabar irgi verkiu, bet jau galiu suimti save į rankas. Dabar mes vėl Moščune, gyvename gerų žmonių užleistame bute, jie išvažiavę į Vokietiją name. Kai jie sugrįš, mes su vyru liksime ant savo namo pamatų. Ir baisiausia, kad mano istorija - tai tūkstančių ukrainiečių šeimų istorija. Mano tautos tragedija tęsiasi ir šią akimirką. Tai yra tiesa, ir aš noriu, kad kuo daugiau žmonių ją žinotų, nes tiesa yra jėga..."

...Vasaros pabaigoje operos solistas vėl yra kviečiamas į Ukrainą. Na, o šiuo metu jis atsidėjęs operai Šveicarijoje: naujame U.Džordano operos „Andrė Šenjė" pastatyme ruošia pagrindinį vaidmenį. „Kol Lietuvoje nesu labai reikalingas, darau, ką man širdis liepia ir dainuoju ten, kur esu kviečiamas, kur Dievo ranka veda!", - sako dramatinis tenoras V.Vyšniauskas, pastaraisiais mėnesiais debiutavęs Bulgarijos nacionalinėje operoje, dainavęs Švedų Karališkoje operoje ir kitur.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
462
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (271)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar paspirtukininkams šalmai turėtų būti privalomi?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia kalba bendraujančių žmonių padaugėjo jūsų gyvenamojoje aplinkoje?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+5 +9 C

+5 +10 C

+7 +10 C

+14 +17 C

+9 +13 C

+12 +18 C

0-7 m/s

0-8 m/s

0-5 m/s