Paskolos pabrango staigiai, o indėliai?

Ne vienas „Vakaro žinių" skaitytojas, pasiėmęs paskolą būstui įsigyti, išreiškė pasipiktinimą, kad drastiškai padidėjo palūkanos. Priklausomai nuo paskolos termino ir dydžio, mėnesio įmokos padidėjo net ir 100 eurų. Jei jau dėl ECB veiksmų automatiškai didėja paskolų palūkanos, logiškai mąstant, tas pats principas turėtų galioti ir indėliams. Todėl „Vakaro žinios" Lietuvoje veikiantiems bankams pateikė tuos pačius klausimus.

„Kai ECB padidino palūkanų normas, padidėjo ir palūkanos už paskolas (ir už seniau paimtas, ir už naujai imamas). O kaip konkrečiai jūsų banke padidėjo palūkanos už indėlius (kokios buvo metų pradžioje ir kokios dabar)? Kad būtų aiškiau, paimkime du pavyzdžius. Kokios palūkanos, jei indėlis terminuotas dvejiems metams, indėlio suma - 500 eurų. Antras - indėlis tiems patiems 2 metams, bet suma - 5000 eurų.

Antras klausimas - ar didėja palūkanos tik naujiems indėliams, ar ir esamiems? Ir kiek?", - tokių klausimų sulaukė bankai.

Atsakymų sulaukėme iš visų, išskyrus SEB. Pastarojo atstovai ir nuo žiniasklaidos, ir nuo paprastų interesantų atsiriboję tylos siena.

„Citadele" Lietuvos padalinio vadovas Darius Burdaitis atsakė: „Terminuotųjų indėlių EUR valiuta palūkanos buvo/yra tokios: palūkanos metų pradžioje 2 m. laikotarpiui - 0 proc.; palūkanos metų viduryje 2 m. laikotarpiui - 0,15 proc. Priskaičiuotos palūkanos 500 eurų sumai - 1,48 eurai, 5000 eurų sumai - 15,05 eurų. Šiuo metu galiojanti palūkanų norma 2 m. laikotarpiui - 0,45 proc., priskaičiuotos palūkanos 500 EUR sumai - 4,52 eurai, 5000 eurų sumai - 45,05 eurai. Palūkanos galioja ir naujiems, ir pratęsiamiems indėliams pagal pratęsimo dieną galiojančias palūkanų normas. Terminuotųjų indėlių palūkanų normos sutarties galiojimo metu nesikeičia."

Medicinos bankas atsakė, kad terminuotojų indėlių palūkanos keitėsi 2022 lapkričio 30 d.

„Minimali indėlio suma yra 100 eurų. Jūsų pateiktų pavyzdžių atveju, t y. kai indėlio terminas yra 2 metai iki minėtos datos palūkanos buvo 0,7 proc., šiuo metu - 1,5 proc. Indėlio palūkanų dydis nepriklauso nuo sumos, tik nuo termino. Jeigu klientas turi terminuotąjį indėlį Medicinos banke, kuris yra su automatiniu pratęsimu, indėlis prasitęsia su tą dieną galiojančiomis palūkanomis. Indėliams, kurių terminas nuo 48 mėn. taikome 3 proc.", - toks Medicinos banko komentaras.

„Luminor" indėlių palūkanas padidino spalio 25 d., kai įsigaliojo nauji pasikeitimai. Šiuo metu už indėlius bankas siūlo palūkanų normas iki 2 proc. (atsižvelgiant į skolinimo laikotarpį).

„Galiojantiems terminuotiesiems indėliams taikomos tokios palūkanos, kurios buvo nustatytos pasirašant indėlio laikymo sutartį, tad jos nėra keičiamos. Jei terminuotasis indėlis atsinaujina automatiškai (klientas yra pasirinkęs tokią galimybę), tuomet nuo atsinaujinimo datos taikomos naujos palūkanos. Naujosios palūkanos nustatomos pagal oficialiai tą dieną galiojančias konkretaus termino indėlių palūkanų normas", - informavo „Luminor".

Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė pranešė, kad „bankas reaguoja į pasikeitusią palūkanų aplinką, klientų elgseną, todėl nuolatos peržiūri savo taupymo produktų paletę".

„Nepriklausomai nuo sumos, Šiaulių bankas nuo rudens pradėjo kelti indėlių palūkanų normas populiariausiems savo indėlių produktams. Palūkanas bankas kelia visuose terminuose. Vienas populiariausių indėlių sutarčių terminas, kurį renkasi mūsų klientai, yra 2 metai. Renkantis šį laikotarpį, palūkanos „Terminuotojo Indėlio Plius" atveju, lyginant su metų pradžia, didėjo net 1,6 proc. - iki 1,8 proc. Atkreipiame dėmesį, kad dedant indėlį internetu, dar mokamas ir palūkanų priedas. Indėlių palūkanos didėja visoms naujoms indėlių sutartims. O sutarties pratęsimo atveju, sutartis prasitęsia su tą dieną galiojančiomis palūkanomis", - pranešė M.Rožytė.

Labiausiai nustebino „Swedbank" atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus komentaras: „Nuo šių metų spalio 6 d. klientams, kurie sudaro indėlių sutartis vienų metų ar ilgesniam laikotarpiui, siūlome 0,2 proc. metines palūkanas. Toliau stebime ir analizuojame situaciją, tačiau artimiausiu metu pokyčių neplanuojame".

Kuo nustebino? Tuo, kad bankas taiko mažiausias palūkanų normas indėliams, nors paskoloms, kaip skelbiama jų tinklalapyje, taiko apie 4,5 proc. (priklausomai nuo maržos, dėl kurios su kiekvienu klientu susiderama atskirai). Tad indėlių palūkanos už paskolos palūkanas yra maždaug 23 kartus mažesnės!

Komentuoja finansų analitikas, europarlamentaras, dirbantis Pinigų ir ekonomikos politikos komitete Stasys JAKELIŪNAS:

- Komerciniai bankai paskolų palūkanas padidina keliskart labiau nei indėlių. Ar yra kokios nors palūkanų nustatymo taisyklės, kurių nesilaikoma, ar jų net nėra ir viskas palikta bankų nuožiūrai (savivalei)?

- ECB didina vadinamas bazines palūkanas, kurios naudojamos komerciniams bankams laikant indėlius savos šalies centriniame banke ir atliekant kitus veiksmus, susijusius su santykiais tarp komercinių bankų ir centrinio banko. Visa tai lemia ir kitus veiksmus. Konkrečiai - tarp komercinių bankų vykstančius skolinimus vienas kitam.

Skolinimo dydis vadinamas EURIBOR, jis veikia paskolų palūkanas, bet neveikia indėlių palūkanų. EURIBOR naudojamas skaičiuojant išduodamų būsto paskolų palūkanas. Ir, jei sutartyje numatyta, jog palūkanos yra kintamos (perskaičiuojamos kas 3, 6 ar 12 mėn.), perskaičiuojant palūkanas. Jei palūkanos yra fiksuotos, jos visą fiksavimo terminą nesikeičia.

Deja, Lietuvoje viena iš didžiausių problemų yra ta, kad dominuoja būsto kredito sutartys su kintančiomis palūkanomis. Jei EURIBOR padidėja, didėja ir palūkanos. Bet ne indėlių, nes indėlių sutartyse nėra numatyta, jog palūkanos priklauso nuo EURIBOR ar kokio nors kito dydžio. Dėl indėlių palūkanų veikia kiti mechanizmai. Jei bankams netrūksta pinigų (o šiuo metu tikrai netrūksta), tai jie ir nemoka už indėlius daugiau nei jiems apsimoka. Kai kuriais atvejais bankai priversti skolintis vieni iš kitų, tada padidėjęs EURIBOR lemia didesnius bankų kaštus. Tačiau Lietuvos atveju tarpusavio skolinimasis nevyksta, todėl bankai paprasčiausiai daugiau uždirba. Skirtumas tarp to, ką gauna už būsto paskolą ir ką moka už indėlius, yra bankų pelno marža. Pelno marža, kuri jiems nepriklauso moralia prasme, ekonomine prasme, bet mielai ją pasiima. Tai - viena iš problemų.

Tačiau didžiausia problema - kad Lietuvoje niekas nereguliuoja, ar paskolų palūkanos yra pastovios, ar kintamos. Turėtų būti pastovios visam paskolos terminui, kaip yra, pavyzdžiui, Vokietijoje. Bet pas mus tokios tradicijos nesusiformavo, įstatymai to nereguliuoja. Kai vadovavau Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir atlikome parlamentinį tyrimą dėl 2008-2009 m. krizės, viena iš išvadų buvo, kad kintamos palūkanos yra viena iš problemų. Nes tai - rizikos perkėlimas paskolų gavėjams. O kuo jie dėti, jei centriniai bankai kažką nustato, o gavėjų ekonominė padėtis nuo to nepagerėja?

- Sakote, jog paskolų palūkanos turi būti pastovios. Bet turbūt bankai, pasirašydami sutartis su klientais, jas iškart gerokai pakeltų norėdami apsidrausti?

- Bet tą galima reguliuoti, viršutinę ribą uždėti. Pavyzdžiui, nustatyti, kad būsto palūkanos turi būti fiksuotos ne trumpesniam laikui nei 10 metų. Ir jos, pavyzdžiui, negali būti didesnės daugiau nei 0,5 proc. nei vidutinės kintamos palūkanos, susiformavusios rinkoje. Nes kitaip, aišku, būtų taip: net jei tam tikrų metu kintamos palūkanos būtų 2 proc., bankas atėjusiam klientui pareikštų, kad siūlo fiksuoti už 5 ar 6 proc. Tokiu atveju žmonės ir rinktųsi kintamas. Tačiau palūkanų svyravimo riziką užkelti ant klientų pečių yra mažų mažiausiai nemoralu.

- Vis tiek nesueina galai. Jei padidėja EURIBOR ir bankas nori pasiskolinti iš kito banko, kad suteiktų žmogui būsto kreditą, patiria didesnes išlaidas. Todėl ir klientui siūlo sutartį su didesnėmis palūkanomis. Tačiau jei aš pasiėmiau paskolą prieš 10 metų, bankas juk dėl manęs dabar nebesiskolina, jam aš nekainuoju didesnių kaštų. Kodėl tada ir seniems klientams didinamos palūkanos?

- Labai teisingas klausimas, jūs papildomai bankui tikrai nekainuojate. Tačiau net ir naujoms paskoloms bankų kaštai su EURIBOR nėra susiję, nes, kaip minėjau, jie retai skolinasi tarpusavyje. Bet taip jau nusistovėjo, kad EURIBOR naudojamas paskolų kainodarai, bet nenaudojamas indėlių kainodarai. O šios dvi kainodaros turi būti susijusios. Manau, kad paskolų palūkanos turi būti apskaičiuojamos prie indėlių palūkanų pridedant kažkokią maržą. Bet taip nėra. Ir ne tik Lietuvoje.

- Suprantu, kad bankai yra pelno siekiantys verslo subjektai, todėl paskolų palūkanos turi būti didesnės nei indėlių. Bet kai jos skiriasi 20 kartų, tai neatrodo labai sąžiningai.

- Aišku, kad nėra sąžininga. Tačiau bankai niekada nebuvo sąžiningo verslo pavyzdys. Tik noriu pasakyti, kad joks bankas neprivalo naudoti EURIBOR, nėra tai numatančių teisės aktų. Kiekvienas bankas pats pasirenka kainodarą, tai nėra reguliuojamas dalykas.

- Dideles palūkanas nusistatyti leidžia ir menka konkurencija Lietuvoje?

- Labiau - per menka bankų priežiūra. Ir ypač tai, kad neatsižvelgiama į bankų klientų teises, kai jiems perkeliama palūkanų svyravimų rizika. Kai kuriose valstybėse tai yra reguliuojama. Pavyzdžiui, Belgijoje yra fiksuotos palūkanos ir yra nustatytos jų lubos, Vokietijoje, kaip minėjau, irgi tai veikia normaliai. O naujosios šalys, vadinamos laisvosios rinkos šalys... Jose viskas „laisva", palikta bankams patiems reguliuoti - kad jiems būtų patogiau, o ne žmonėms saugiau.