Pasienis - spąstai grįžtant namo

Ką jie ten veikia?

Visų, su sunkumais pasienyje susiduriančių, asmenų pastebėjimus apibendrino dažnai į Baltarusiją vykstantis skaitytojas Antanas.

„Turiu Baltarusijos vizą, tad su reikalais į šią šalį važinėju nuolat. Kol buvo taikomi ribojimai, automobilių buvo mažai. Įvedus bevizį režimą, jų kiek padaugėjo, tačiau dar niekada nėra buvę tokios netvarkos, kokia tvyro dabar, - teigė vyras. - Pastarąjį kartą į Baltarusiją įvažiavau greitai, o grįžimas tapo „begaline istorija". Mano vertinimu, grįžtant prie sienos susikaupė apie 50-60 automobilių. Kiekis tikrai nėra didelis, tačiau Kotlovkos-Lavoriškių pasienio patikros punkte teko laukti devynias valandas.

Ypač nustebino tai, kad, įvažiavus į Lietuvos patikros punktą, maždaug dvi valandas išvis nieko nevyko. Pakalbinti pasienio tarnybų pareigūnai teigė, esą sugedo kompiuteris, todėl jie negali dirbti. Sunku patikėti, kad visame patikros punkte yra tik vienas kompiuteris, kurio „taisymas" trunka net dvi valandas. Tiek man, tiek kitiems laukiantiems susidarė vaizdas, kad patikra vilkinama tyčia, siekiant atgrasinti žmones nuo kelionių į Baltarusiją."

Antanas parašė skundus Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Muitinės departamentui.

„Pasieniečiai nesiteikė patvirtinti, kad skundą gavo, o kol laukiu atsakymo iš muitinės, pabendravau su pasienio patikros posto pamainos vadu. Jis mane patikino, kad tądien, kai aš užstrigau, punktas dirbo įprastu režimu ir praleido 280 automobilių - po 140 į kiekvieną pusę. Jeigu jie tikrai taip dirbtų, manau, patikros punktas būtų apytuštis, nes anksčiau per parą jie sugebėdavo praleisti iki 500 transporto priemonių. Tai jeigu dabar jų praleidžiama perpus mažiau, gal tikslinga mažinti personalo skaičių. Jeigu liks tik vienas žmogus ir vienas kompiuteris, tuomet pasiteisinimas apie sugedusią techniką skambės įtikinamai - ironizavo vyras. - Kita vertus, jei jie tokiais būdais nusprendė riboti žmonių judėjimą, manau, sulauks visiškai priešingo rezultato. Jeigu valdžia uždarys sienas, tuomet nevažiuosime. Bet kol šito nėra, pareigūnai turi atlikti savo funkciją, o ne imtis saviveiklos ir tyčiotis iš eilėje valandų valandas vargstančių žmonių su vaikais."

Dirbama įprastu režimu

Komentuodamas situaciją pasienyje, Muitinės departamentas patikslino, kad, jų turimais duomenimis, į Lietuvą praleidžiama daugiau lengvųjų ir krovininių transporto priemonių, nei išleidžiama. Nurodę, kad skundų dėl pareigūnų veiksmų jie nėra gavę, departamento atstovai patikino, jog „eismas per Lietuvos valstybės sieną tiek su transporto priemone, tiek pėsčiomis nėra ribojamas".

„Mūsų turimais duomenimis, per valandą muitinės patikra atliekama 12-ai lengvųjų transporto priemonių, t.y. 1 automobilis per 5 min. Paminėtina, kad tai ne laisvas judėjimas tarp ES valstybių, o ES sienos kirtimas su visais privalomais formalumais", - buvo teigiama gautame atsakyme.

Vis dėlto buvo priminta, kad „labai svarbu suprasti, jog kiekviena valstybė rūpinasi tiek savo ekonomine apsauga, tiek savo piliečių saugumu".

„Kilus menkiausiam įtarimui dėl pavojaus valstybės saugumui, eismas, patikros, kitos pasienyje atliekamos procedūros gali ir sulėtėti, gali ir apskritai būti sustabdytos, ir piliečiai tam turi būti pasirengę", - perspėjo pareigūnai.

Panašiai atsakė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba - patikrinimus kontrolės punktuose VSAT pareigūnai atlieka įprasta tvarka, o pati procedūra (nuo dokumentų paėmimo iki jų grąžinimo savininkui) paprastai trunka keletą minučių.

„Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kad tikrinimus pasienio kontrolės punkte atlieka ir kitos institucijos, dėl ko asmens patikra gali užtrukti.

Esminė Lietuvos pasienio kontrolės punktų problema yra jų pralaidumas. Akivaizdu, kad seniau statyti pasienio kontrolės punktai nėra pritaikyti išaugusiems transporto priemonių srautams, o šį klausimą, pagal kompetenciją, turėtų spręsti Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos", - teigia VSAT.

Rekonstrukcijų nenumatyta

Pasienio kontrolės punktų direkcijos direktorius Mindaugas Zobiela informavo, kad šiuo metu vykdomas Medininkų rekonstrukcijos projektas apie du kartus padidins šio PKP pralaidumą.

„Padidės ne tik krovininių, bet ir lengvųjų automobilių bei autobusų pralaidumas. Bendras pralaidumas padidės nuo 3000 iki 6000 asmenų per parą. Daugiau PKP su Baltarusijos Respublika rekonstrukcijų ir/ar kitų žymių pertvarkų nėra planuojama, - nurodė jis. - Direkcijos nuomone, pralaidumas kai kuriais momentais būna nepakankamas (ypač laukiančiųjų eilėje nuomone) dėl išaugančio momentinio srauto, srauto šventiniu laikotarpiu, pareigūnų darbo ypatumų ir kitų, su infrastruktūra nesusijusių, priežasčių".