respublika.lt

Pasibaigusi pavasario LR Seimo sesija ir jos rezultatai

Apskrito stalo diskusija su Gediminu JAKAVONIU

(0)
Publikuota: 2021 liepos 25 21:00:00, Gediminas JAKAVONIS
×
nuotr. 1 nuotr.
Seimas. Eltos nuotr.

Daugelį metų stebėdamas mūsų valstybės politinį gyvenimą, vis labiau matau didėjantį šalies politinio elito atitolinimą nuo Lietuvos žmonių ir jiems aktualių problemų sprendimų. Ne išimtis buvo ir pasibaigusi pavasarinė LR Seimo sesija. Siaučiant pasaulyje ir Lietuvoje COVID-19 pandemijai ir su ja susijusiais karantino apribojimais, kartais atrodydavo, kad savo šalyje neturim didesnių problemų už Stambulo konvencijos ratifikavimą, narkotikų dekriminalizavimą ar homoseksualistų „šeimų" įteisinimą.

 

Apie tai prie ŽALGIRIO NACIONALINIO PASIPRIEŠINIMO JUDĖJIMO apskritojo stalo diskutavo LR Seimo nariai Artūras SKARDŽIUS, Agnė ŠIRINSKIENĖ, Kęstutis MASIULIS, Rasa BUDBERGYTĖ.

G.JAKAVONIS: Gyvenu provincijoje tarp paprastų žmonių, kurie susiduria su visiška netvarka sveikatos sistemoje, stebiu kas mėnesį kylančias maisto produktų ir energijos kainas, kurios palies mus visus. Valdantieji puse balso prabilo apie tai, kad rudenį bus didinami mokesčiai. Mokytojai buvo apgauti, kai negavo jiems žadėtų pinigų, numatytų išeitinėms išlaidoms. Na, o stebėdamas politinį elitą aptarnaujančios sisteminės žiniasklaidos viešąją erdvę, darau išvadą, kad LR Seime svarbiausia yra Laisvės partijos „antro galo" reikalai. Ar tai naudinga konservatoriams „dūmų uždanga", maskuojanti rimtos Lietuvos žmonių problemas, ar tai besikartojanti taisyklė, kad „elitas visada išduoda savo Tautą"?

A.ŠIRINSKIENĖ: Lyties keitimas nepilnamečiams, Stambulo konvencijos ratifikavimas, homoseksualių „šeimų" (partnerysčių) įteisinimas iš tiesų „atitraukia" dėmesį nuo kitų klausimų. Ar tai tik dūmų uždanga - sunku pasakyti. Gali būti, kad konservatoriai tiesiog yra pakliuvę į aktyvesnių nei jie „laisviečių" nelaisvę ir yra priversti bėgti paskui „jaunesnį brolį Joną". O tas bėgimas neabejotinai erzina žmones, kurie Lietuvoje yra anaiptol ne liberalių pažiūrų. Ant rankos pirštų galima suskaičiuoti homoseksualų partnerystės rėmėjų procentus, panašiai ir su Stambulo konvencija. Matant, kaip „dega" konservatorių reitingai, traukiantis daugiau tradicinių pažiūrų jų rėmėjams, tikrai nenustebčiau, kad atėjus rudeniui koalicija pradės braškėti ir „laisvietį brolį Joną" konservatoriai norės pakeisti kažkuo kitu, nuosaikesniu. Kad ir socialdemokratų frakcija, kuri dabar dažnai balsuoja ne kaip kairieji, o kaip gana aršūs dešinieji politikai, kartu su valdančiąja dauguma.

Antra vertus, žinant, kaip neūkiškai, bet grobikiškai konservatoriai elgėsi su valstybinėmis įmonėmis (kad ir „Mažeikių naftos" privatizavimas) arba energetikos sektoriumi (to paties „Independence" dujų terminalo statybos), nestebina, kad dujų, elektros kainos kyla. Chaoso energetikos sektoriuje buvo galima tikėtis nuo jų atėjimo į valdžią pirmųjų dienų. Nuspėjama tendencija būtų ir mokesčių didinimas - tas buvo matoma, kai dešinieji buvo valdžioje ir 2008-2009 metais. Žmonėms prireikė gero dešimtmečio, kad pamirštų jų „gerus darbus" ir vėl po ilgos pertraukos suteiktų pasitikėjimo mandatą. Panašu, TS-LKD iš savo ankstesnių patirčių nepasimokė ir vėl elgiasi taip pat.

K.MASIULIS: Lietuvoje gyvena žmonės su įvairiomis pažiūromis ir skirtingai suvokia, kurie klausimai jiems atrodo svarbūs, o kurie ne. Laisvės partija atstovauja savo rinkėjams, kuriems žmogaus teisės klausimai yra aktualūs ir jie nori, kad jų interesaims būtų atstovaujama. Tėvynės sąjunga niekada nebuvo susitelkusi tik prie šios temos, bet buvo atvira diskusijoms, kaip geriau apsaugoti žmogaus teises. Valdančiosios daugumos sudėtyje esanti Laisvės partija kelia būtent šiuos klausimus ir todėl Seime apie tai daug kalbama. Pastebėčiau, kad šios partijos reitingai yra aukšti, vadinasi, politikai atliepia rinkėjų lūkesčius.

A.SKARDŽIUS: Pasibaigus pavasario sesijai, Seimas neturi kuo pasigirti - jokių esminių sprendimų šioje sesijoje parlamentarai nepriėmė, nors planai ir nebuvo ambicingi. Dviejų šios kadencijos sesijų metu buvo registruoti 708 teisės aktų projektai, priimti tik 329 projektai - tai mažiausias rodiklis pagal priimtų teisės aktų projektų skaičių, vertinant aštuonių Seimo kadencijų laikotarpius.

Atvirai sakant, taip chaotiškai dirbančio Seimo neteko matyti. Pandemija gali būti šioks toks pasiteisinimas, bet ne nuolatinis. Seimo posėdžių darbotvarkės perkrautos įvairiais nereikšmingais projektais, tokiais kaip: Atmintinų dienų ar metų paskelbimo, Narkotikų dekriminalizavimo, Alkoholio prieinamumo ribojimų sušvelninimo ar Azartinių lošimų įstatymų nuolatinio taisymo. O kur dar Stambulo konvencijos ratifikavimas ar marihuanos legalizavimas. Susidaro vaizdas, jog Seimą bandoma įvelti į daug laiko atimančią rutiną, paleisti „dūmų uždangą", kad nukreiptų dėmesį nuo milijardų dalybų Vyriausybėje.

Gyvename skolon. Šiemet Vyriausybė planuoja skolintis net 5,3 mlrd. eurų. Vyriausybė laikosi nuostatos, esą reikia kuo daugiau skolintis ir skatinti ekonomiką. Skolinamasi dažniausiai be jokio reikalo ir nepamatuotai, be aiškių prioritetų taškomi viešieji finansai. Paramą gauna tie, kam jos mažiausiai reikia, todėl vieni verslininkai perka jachtas, „ferarius" ar „lamborghinius", o kiti negali sudurti galo su galu ar tiesiog bankrutuoja. Didieji prekybininkai džiaugiasi pandemijos metu kartais išaugusiais pelnais, o smulkieji, karantino uždaryti, gyvena iš pašalpos. Svarbiausios visuomenės grandys - mokytojai ir medikai - ilgai Vyriausybės buvo maitinami pažadais, tačiau liko apgauti, nesulaukę žadėtų priedų prie atlyginimų.

Be to, Lietuvai per kelerius metus investicijoms į ekonomikos gaivinimą numatyta skirti 2,225 mlrd. eurų ES subsidijų. Tačiau Vyriausybė nuo visuomenės slepia savo planą, kam išleis būsimą pagalbą. Verslo atstovai nesupranta, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatomi prioritetai finansuotiniems projektams. Akivaizdu, Vyriausybės parengtame „Naujos kartos Lietuva" plane per mažai priemonių, skirtų ekonomikos gaivinimui. Verslo plėtrai plane numatoma skirti tik dešimtadalį RRF finansavimo - maždaug 240 mln. Tačiau liūto dalį atsirieks „Žalioji pertvarka". Žalioji ekonomika ir aukšti standartai yra gerai, tačiau jie turi atitikti visuomenės pragyvenimo lygį.

Valstybės skola pasiekė rekordines aukštumas. Prognozuojama, kad šiemet valstybės skola sieks 26 mlrd. eurų, o 2023-iaisiais didės iki 29 mlrd. eurų (52 proc. BVP), nors tvarus skolos lygis yra 40 proc. BVP. Vyriausybė iki šiol neturi parengusi skolos valdymo strategijos. Bet ta diena netruks ateiti, kai ES pareikalaus subalansuoti biudžetą.

Neišvengiamai reikės didinti mokesčius. Apie planus jau šį rudenį didinti mokesčius puse lūpų užsimena ir Vyriausybė. Didesni mokesčiai, kapitalo ar darbo jėgos didesnis apmokestinimas tokiai mažai ir atvirai ekonomikai, kaip Lietuva, gali būti pražūtingas - neigiamai paveikti jos konkurencingumą, ypač pritraukiant investicijas. Aktyviai diskutuojama ir apie mokestį automobiliams ir apie kelių naudojimo mokestį, kuris būtų taikomas privačioms transporto priemonėms. Latviai ir estai pasielgė išmintingiau, valdydami savo viešuosius finansus, jų valstybės skola ir fiskalinis deficitas yra gerokai mažesni.

R.BUDBERGYTĖ: Aš nenoriu pritarti tokiai idėjai, kad „elitas visada išduoda Tautą", todėl kad per daugelį metų supratau, jog niekas sąmoningai nenori Tautos išduoti. Kad būtų patenkinti Tautos lūkesčiai, bet kokiai valdžiai nėra lengvas užmojis, nesvarbu, kas valdžioje - konservatoriai, liberalai, socialdemokratai. Sutinku, kad prieš rinkimus politikai, norintys turėti valdžią, po rinkimų prižada žmonėms to, ko jie negali įvykdyti, ir taip išeina, kad atsiranda išdavystė. Tačiau matau kolegas, kad ne visi yra kupini norų padaryti kažką gero žmogui bei valstybei. Bet daug yra politikų ir kairėje, ir dešinėje pusėje, kurie norėtų padaryti kažką gero. Ne tik norėtų, bet ir daro. Tačiau sutinku su teiginiu, kad „dūmų uždanga" buvo paleista ir šioje pavasario sesijoje. Reikia sutikti, kad valdančiajai daugumai metas būti valdžioje yra ne pats lengviausias. Taip nutiko dėl pandemijos, kuri iš tiesų įsisiūbavo taip, kad buvo be galo sunku tiek priiminėti sprendimus, tiek koreguoti tuos sprendimus, kai buvusi Vyriausybė iš skolintų pinigų šitiek prižarstė išmokų. Todėl komercinių bankų kreditai susitraukė, bet susitraukė ne dėl to, kad bankai pradėjo pasverti rizikas, atsargiau dalinti kreditus.Todėl, kad tiek neprireikė kreditų, nes valstybė per valstybės paramos schemas, sukonstruotas buvusios Vyriausybės, dalijo įvairias išmokas į visas puses. Konservatoriams atėjus į valdžią, teko ir tokiais dalykais pasirūpinti, truputėlį „užtrumpinti" valstybės nepagrįstą, nepamatuotą dosnumą, kuris ir leido „valstiečiams" ateiti į valdžią. Konservatoriai ir liberalai nebuvo linkę atsisakyti to gerumo, tačiau suprato, kad reikia kai ką apkarpyti, kai ką pakoreguoti, padaryti valstybės paramą taiklesnę ir tikslingesnę.

Kaip Seimo narė, galiu pasakyti, kad vis dėlto dirbta buvo intensyviai: įvyko 52 posėdžiai. Buvo svarstomi ir opozicijos, ir valdančiųjų projektai. Iš tiesų daug gerų dalykų, daug gerų iniciatyvų buvo priimta šiame Seime. Nėra ko sakyti, kad Seimas nieko nepadarė dėl Lietuvos ir žmonių gerovės.

Noriu pasidžiaugti ir tuo, ko nebuvo: tai tų juokingų Seimo tyrimų komisijų, kuriomis pasižymėjo buvusioji valdančioji dauguma. Kur iš tiesų buvo vien konfliktai, pykčiai ir Seimo tyrimų komisijos, kurios norėjo ištirti viską nuo pradžios iki pabaigos. Deja, daugelis dalykų taip ir liko, tie tyrimai neužbaigti, o tik, siekiant populistinių tikslų, buvo imituota, kad labai rūpi, kur yra teisybė Lietuvoje...

G.JAKAVONIS: Pakalbėkim apie vertybinius dalykus. Akivaizdu, didėja konfliktas tarp LR Seimo valdančios Sodomą ir Gomorą palaikančios daugumos bei į „Didžiojo šeimos maršo" pusę stojusio prezidento G.Nausėdos. Paskutiniai „Vilmorus" ir „Baltijos tyrimų" rezultatai parodė, kad šalies vadovo, palaikiusio Tautą, reitingai išaugo. Tuo metu Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen ir premjerės I.Šimonytės populiarumas smarkiai krito. Neseniai premjerė I.Šimonytė viešai prisipažino, kad negalinti kontroliuoti kylančių Lietuvoje kainų, bet atstovauti valstybei Europos Vadovų Taryboje privalo ji, o ne šalies prezidentas. Na, o paskutinę pavasario LR Seimo sesijos dieną V.Landsbergiui suteikti „titulą" apskritai neskaniai kvepia noru uzurpuoti valdžią. Kodėl vyksta tokie dalykai?

K.MASIULIS: Valdančioji koalicija ir prezidentas dirba normaliai ir randa bendrą kalbą. Nors viešumoje daug eskaluojama, kad yra nesutarimų, bet jeigu pažiūrėtume į darbotvarkę, matome, kad sprendimai priimami. Seimo priimamus įstatymus prezidentas tvirtina, o prezidento iniciatyvos parlamente sulaukia palaikymo. Taigi nepaisant spekuliacijų apie nesutarimus, prezidentas ir premjerė reguliariai susitinka, prezidentas su užsienio reikalų ministru veda bendrą užsienio politiką ir sprendžia kitus valstybei svarbius reikalus.

A.ŠIRINSKIENĖ: Jūsų paminėti pavyzdžiai geriausiai atskleidžia, kad valdantiesiems rūpi jie patys, o ne Lietuvos žmonės. Rūpi sumenkinti prezidento G.Nausėdos įtaką, nušalinti jį nuo konstitucinių pareigų vykdymo. Juk užsienio politikos formavimas, valstybės užsienyje atstovavimas, taigi ir EVT klausimai - jo konstitucinė pareiga. Neabejotina, kad ruošiamasi rinkimams ir stengiamasi pakenkti didžiausiam I.Šimonytės, o gal net G.Landsbergio oponentui prezidentiniuose rinkimuose. Tuo tikslu įsitvirtinti valdžioje bet kokia kaina, jie bandė iš esmės keisti ir rinkimų sistemą. Prezidentą rinkti Seime, o Seimo rinkimuose naikinti jiems nepalankias vienmandates. Iš tos pačios serijos savanaudiškų darbų ir bandymai apdovanoti V.Landsbergį titulais, kurie istoriškai jam nepriklauso - jo veiklos metu niekas nei valstybės vadovu, nei prezidentu jo nevadino, o dabar atgaline data norima pavadinti. Tai savininkiška politika, grobianti ir nieko nekurianti. O tai, kas būtina žmonėms, demokratijai, Lietuvoje nugula į antrą planą. Pavyzdžiui, valdantiesiems pritrūko laiko priimti referendumo įstatymą. Tikriausiai vieninteliai Europoje esame, kurie dabar negalėtume surengti referendumo ir naudotis esmine Tautos teise, per kurią ji realizuoja suverenitetą tiesiogiai, be išrinktų atstovų pagalbos. Sakyčiau, yra užsisukęs ydingas ratas: visokiems niekams, savo galių stiprinimui, postų ir sostų dalyboms valdžia randa laiko. Tuo metu socialinė apsauga, ekonomikos stiprinimas - šiems dalykams laiko pritrūksta. Juk net dviejų milijardų ES dotacijų planą Lietuva pateikė Europos Komisijai vėluodama.

R.BUDBERGYTĖ: Iš tiesų šokiruoja pasakymai, kad nei Vyriausybė, nei Seimas negali pasirūpinti žmonių pajamomis. Aš suprantu reguliuoti kainas, kai yra laisva rinka, negalima, bet manau, kad ir pati Vyriausioji reguliavimo tarnyba yra pažymėjusi, jog dar yra erdvės, kur tam tikromis įstatyminėmis pataisomis galima būtų sukurti palankesnį režimą, kad kainos nekiltų taip drastiškai. Jeigu negalime nieko padaryti suvaldant kainas, tai bent turime suprasti, kad skatindamas įvairiomis išmokomis gyventojus tik didini vartojimą. Be abejonės, tuomet infliacija natūraliai auga, o kai Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė grūmoja piršteliu Vyriausybei, žiūrėkit, per daug vykdote skatinamąją politiką, tai reikia iš tiesų ir susimąstyti, ar neiššauksi neigiamų pasekmių, tokių, kaip kainų augimas. Galų gale, jeigu taip atsitinka, turime būti paruošę „pagalvę" žmonėms. Tai yra tiems, kurie gauna mažiausiais pajamas, kad būtų kažkokiu būdu kompensuojama. Dabar valstybės skiriamos paramos pajamos ar kitos išmokos daugybę metų neindeksuojamos, neperžiūrimos. O tokių žmonių, kurie iš to gyvena, yra nemažai, tai ne vien tinginiai, o ir nedarbingi, neišsimokslinę dėl vienų ar kitų priežasčių. Bet mes negalime jų nurašyti į užribį, jais taip pat reikia pasirūpinti.

Žinoma, nuvažiuoti į Briuselį yra lengviau ir pašnekėti su kitų valstybių vadovais bendromis frazėmis apie tuos dalykus, kurie sprendžiami Europos Vadovų Taryboje, negu pasirūpinti, kaip spręsti problemas Lietuvoje. Todėl, mano manymu, ir vyksta tas ginčas. Kas turi važiuoti atstovauti Europos Vadovų Tarybai? Kai prezidente buvo D.Grybauskaitė, jai buvo leista, kai dabar G.Nausėda tapo prezidentu, jam jau neleista, pradėta ieškoti priežasčių - ar čia atitinka Konstituciją, ar reikia įstatymą priimti, ar dar ką nors padaryti. Aš manau, kad iš tiesų konservatorių elgesys šitoje situacijoje buvo be galo dviveidiškas, nepamatuotas ir nepagrįstas. Mano manymu, tas konfliktas supriešino dvi institucijas tarpusavyje gana giliai, o tai yra Lietuvos skaldymas.

G.JAKAVONIS: Per kiekvienus rinkimus balsuojame už mums patinkančius politikus, kad mes ir mūsų šeimos gyventume geriau, saugiau. Man atrodo, esame ant kažkokių didelių pasikeitimų pasaulyje slenksčio. Ar, jūsų manymu, elgiamės protingai ir apgalvotai, priiminėdami įstatymus ir sprendimus, kurie tinka Vakarų globalistams, o ne mūsų Tautai, kuri po Puerto Riko ir Latvijos yra labiausiai nykstanti pasaulyje?

A.ŠIRINSKIENĖ: Manyčiau, kai nesivadovaujame savo galva, niekuomet nesielgiame protingai. Laimei, mūsų, LVŽS frakcijos, ir kitų opozicinių frakcijų, taip pat TS-LKD priklausančių „krikdemų" pastangomis pavyko sustabdyti partnerystės įstatymo pateikimą, neatlaikiusi pagrįstos kritikos teisingumo ministrė atsiėmė „neapykantos kalbą" turėjusį kriminalizuoti įstatymą, narkotikų dekriminalizavimas taip pat užstrigo, Stambulo konvencija nusikėlė rudeniui. Sakyčiau, čia yra didžiausi šios Seimo pavasario sesijos pasiekimai, leidę apsaugoti tradicines vertybes.

K.MASIULIS: Vakarų pasaulis, nepaisant dažnai pagrįstos kritikos, yra sėkmingiausias projektas, koks yra buvęs pasaulio istorijoje. Valstybės ir žmonės, kurie gyvena šioje pasaulio dalyje, yra patys turtingiausi ir jų gyvenimo komfortas yra aukščiausias pagal visus matuojamus rodiklius. Ilgiausias gyvenimo amžius, geriausia sveikatos sistema, socialinis teisingumas, ori senatvė, saugi vaikystė ir daug kitų. Būtent todėl žmonės iš viso pasaulio su pavydu mato Europą ir Ameriką ir mielai iškeistų savo gyvenamąją vietą į galimybę persikelti į Vakarų pasaulį. Lietuva irgi yra Vakarų pasaulio dalis ir kuo didesnė bus mūsų valstybės integracija, tuo būsime sėkmingesnė valstybė ir Tauta.

Lietuvoje gyventojų mažėja dėl emigracijos, o kur lietuviai išvyksta? Juk ne pas „vertybinius" despotus Rytuose, o pas „globalistus" Vakaruose. Taigi turime pasiekti ir pralenkti Vakarų šalių gyvenimo gerovę, sudarydami sąlygas jaustis saugiai visiems žmonėms su jų individualiais poreikiais. Tada Lietuvoje vėl turėsime ne nykstančią, bet augančią Tautą.

A.SKARDŽIUS: Gana keistai mūsų Vyriausybės darbas turėtų atrodyti žvelgiant kaimynų latvių akimis. D.Kreivys draudžia elektrą pirkti iš Astravo AE, prie kurios atsiradimo savo laiku nemažai prisidėjo ir jo partijos bičiulis A.Kubilius, todėl joje pagamintą elektrą perkame per latvius, tik mokame gerokai brangiau. Latvijos elektros skirstymo operatorius neturi realių fizinių pajėgumų importuoti elektrą iš Rusijos, todėl naudojasi mūsų fizinėmis jungtimis su Baltarusija, o deklaruoja, kad elektra ateina iš Latvijos, nors fiziškai ji iš Baltarusijos tiesiogiai teka į Lietuvą.

G.Landsbergis uždraudė „Lietuvos geležinkeliams" gabenti baltarusiškas trąšas, geležinkeliai ir Klaipėdos jūrų uostas prarado trečdalį savo pajamų. Ši situacija verčia aplinkinius uostus, ypač Latvijos, Estijos, Lenkijos, dėti dideles pastangas, kad dalį krovinių, kurie ateidavo į Klaipėdos uostą, jie galėtų perimti. Manau, tik laiko klausimas, kada baltarusiški kroviniai pajudės per Latvijos uostus.

Todėl su tokiu Vyriausybės aplaidžiu viešųjų finansų valdymu popandeminiu laikotarpiu konkurencinėje kovoje, tikėtina, liksime prie suskilusios geldos, o tai neišvengiamai sukels naują emigracijos bangą.

R.BUDBERGYTĖ: Aš tikrai noriu būti per vidurį. Nesu už globalistus, nes globalizacija yra padariusi begalę žalos visam pasauliui, pradedant didėjančia kiekvienais metais nevaldoma pajamų nelygybe ir stūmimu tam tikrų žmonių į skurdą. Ne veltui Europos Sąjungoje seniai sukurtas antiglobalinių pasekmių fondas. Tačiau aš nenoriu stovėti tų žmonių pusėje, kurie galvoja, kad galime būti tokia atsilikusi, patriarchalinė valstybė, kuri galėtų išgyventi tik savo XX a. pabaigos ūkelyje. Ar kalbėtume apie visą valstybę, ar kalbėtume apie atskiro namų ūkio vienetą. Manau, kad teisybė kažkur yra per vidurį ir kad mes, norim ar nenorim, turime pasiduoti tai įtakai, kurios neišvengsi. Pasaulis keičiasi, bet mes pokyčių nenorime, mes jiems norime priešintis, bet jie vyksta. Jie mus įtraukia ir neša, mes net patys nejaučiame.

Žinoma, aš galvoju, kad yra neigiamų tendencijų mūsų valstybiniame, politiniame valdyme ir nesam nuo to apsaugoti. Tačiau nematau kito kelio, kaip tik būti paveiktiems. Sutinku, kad turime galvoti apie savo ateitį, kokioje norime būti Europos Sąjungoje. Mums be galo svarbu turėti savo valstybės identitetą. Lietuva išgyvens tik su savo identitetu ne tik kaip suvereni, bet iš tiesų ir tvirta valstybė, ori ir suprantanti, kas ji yra ir kokia turi būti po 100 metų...

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s