Dėl naujienlaiškio „Aš manau" į redakciją kreipėsi susirūpinęs skaitytojas, pastebėjęs, kad elektroniniame dienyne TAMO skelbiama naujienlaiškio reklama. O naujausias jo numeris skirtas Partnerystės įstatymo iniciatyvai. Septyniolikos puslapių naujienlaiškyje pateikiama tendencinga informacija ir ekspertų komentarai šia tema.

Įdomu ne tik tai, kodėl Partnerystės įstatymui, kuriam pritaria mažuma visuomenės, skirtas visas numeris, bet kad su šia tema „suplakta" kritika mitingui „Didysis šeimos gynimo maršas".

„Lietuvoje pražygiavo Didysis šeimos maršas. Manoma, kad Vingio parke Vilniuje susirinko apie 10 tūkst. dalyvių. Toks žmonių skaičius pranoko organizatorių lūkesčius, tačiau vargiai prisidėjo prie deklaruoto tikslo - tradicine vadinamos šeimos stiprinimo Lietuvoje", - sako naujienlaiškyje cituojama Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė (lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės „žmona" - red. past.).

Naujienlaiškyje taip pat pateikiamos įvairios citatos iš socialinio tinklo „Facebook". Pavyzdžiui, visuomenininko Ričardo Savukyno: „Niekur jos (tradicinės šeimos - aut. past.) nedings ir niekas jų nenaikina ir nenaikins. Ką daro visokių maršų organizuotojai - tai meluoja apie tai, kad kažkas nori ar ruošiasi naikinti, ar kelia kažkokį pavojų tradicinėms šeimoms."

Maršo palaikytojai sulyginami su iš šabakštynų išlindusiais pusgalviais sociopatais, vagimis, kyšininkais, narcizais, bandančiais iškilti į politiką ar vėl į ją sugrįžti.

Pedagogams skirtame naujienlaiškyje taip pat cituojamas apžvalgininkas Dovydas Skarolskis: „Peržiūrėjus įrašą (apie Šeimų maršo organizavimą - aut. past.), man nuoširdžiai gaila mitingo organizatorių, nes siekdami pritraukti daugiau žmonių jie dabar griebiasi paskutinio šiaudo - kreipėsi pagalbos į tokius asmenis, kaip Tomkus, Furmanavičius, Audrius Butkevičius, Vilius Kavaliauskas... Žodžiu, visiškai išpildytas Rusijoje populiarus „keistuolių šou" formatas. Kalbant paprastai, vargšai organizatoriai dabar yra kaip peliukai, įstrigę tarp smauglio skruostų."

Pateikiama ir daugiau įrašų iš socialinio tinklo. Ir tik vieninteliame kardinolo Sigito Tamkevičiaus įraše, kuriame cituojamas dienraštis „Vakaro žinios", išreiškiamas palaikymas mitingui.

Siekis pakeisti nuomonę

Naujienlaiškyje kaip ekspertė cituojama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų dėstytoja ir Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė, kuri pristato įvairias apklausas, rodančias, jog dauguma Lietuvos visuomenės nepalaiko lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo. Tačiau iš karto kritikuojama pati apklausa: „Neretai „vieno klausimo" apklausoms trūksta platesniems tyrimams būdingo išsamumo ir vienas klausimas interpretuojamas plačiau nei derėtų. Apklausos taip pat žymi nuomonę, kuri, tikėtina, galėtų keistis, jei aptariamu klausimu apklaustieji turėtų daugiau informacijos ar būtų klausimą plačiau apsvarstę, įsiklausę į oponentų argumentus, kritiškiau įvertinę savo išankstines prielaidas."

Naujienlaiškio pabaigoje pedagogams pateikiami suformuluoti klausimai, kuriuos siūloma aptarti su mokiniais. Pavyzdžiui: kaip vertinate visuomenėje kilusias diskusijas Partnerystės įstatymo klausimu?; padiskutuokite, kodėl Lietuvoje ir kitose Vidurio ar Rytų Europos valstybėse tos pačios lyties asmenys turi ribotas teises?; kokia šeimos samprata jums artima? O pabaigoje siūloma pasikalbėti su vaikais apie tai, „Ką svarbiausio sužinojote šioje pamokoje? Kas labiausiai įsiminė ir kodėl? Ar diskusija padėjo susidaryti nuomonę arba ją pakoreguoti pagal gautą informaciją?"

Naujienlaiškį „Aš manau" rengia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) bei VšĮ „Investuok Lietuvoje" programa „Kurk Lietuvai". Kaip nurodo patys naujienlaiškio rengėjai, šis numeris yra parengtas kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru, remiantis EEE finansinio mechanizmo skirtomis lėšomis.

Savo darbo nekomentuoja

Taigi kokią nuomonę galėtų susidaryti vaikai iš pateiktos labai tendencingos informacijos? Skirtingų nuomonių, akivaizdu, nepateikta.

„Vakaro žinios" kreipėsi į VU TSPMI, tačiau fakulteto vadovybė naujienlaiškio komentuoti nepanoro, nurodžiusi kreiptis į rengėjus. Kokie asmenys rengia naujienlaiškį, nėra nurodoma, tačiau užpildžius susisiekimo formą gavome atsakymą, jog į klausimus nebus atsakyta. Atsakymo nepasirašė joks konkretus žmogus.

Nors teikti informaciją žurnalistams pagal Visuomenės informavimo įstatymą privalo valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, įmonės ir viešosios įstaigos, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų ir įgaliotos atlikti viešąjį administravimą arba teikiančios asmenims viešąsias ar administracines paslaugas bei atliekančios kitas viešąsias funkcijas, įskaitant bibliotekas, muziejus ir valstybės archyvus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė kritiškai įvertino naujienlaiškio kūrėjų atsisakymą.

Taip pat kreipėmės į elektroninio dienyno TAMO, kuriame „Vakaro žinių" skaitytojas ir rado informaciją apie naujienlaiškį, administraciją. Rinkodaros vadovė Kristina Žavoronok, kuri patikino, kad pats naujienlaiškis per TAMO e.dienyną neplatinamas. „Bendradarbiaujame su naujienlaiškio „Aš manau!" kūrėjais - jie perka reklamos plotą TAMO e.dienyno platformoje ir kartą per mėnesį, kai pasirodo naujas naujienlaiškio numeris, pedagogams yra parodomas „baneris" (reklamjuostė), kurią paspaudę jie patenka į „Aš manau!" elektroninį puslapį. Reklamjuostė rodoma tik pedagogams ir ribotą laiką, ji informuoja apie tai, jog pasirodė naujas „Aš manau!" naujienlaiškio numeris", - nurodė TAMO atstovė.

Niekas neatsako

„Vakaro žinios" kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su klausimu, kas atsakingas už naujienlaiškyje skelbiamą turinį. Atsakymas - patys iniciatoriai. O kadangi naujienlaiškis skelbiamas ne valstybinės institucijos tinklalapyje, ministerija nevertina jame skelbiamos informacijos. „Naujienlaiškis skelbiamas „Ugdymo sode" - mokytojams skirtame interneto tinklalapyje, kurį anksčiau administravo Ugdymo plėtotės centras (dabar Nacionalinė švietimo agentūra). Nei ministerija, nei NŠA nėra naujienlaiškio partneriai nei rėmėjai, tai buvo VU TSPMI iniciatyva", - nurodė ministerija.

Interviu su Lietuvos tėvų forumo tarybos nare, „Žaliosios gamtos mokyklos" steigėja Jolanta Lipkevičiene:

- Ko siekiama platinant tokius naujienlaiškius šalies pedagogams?

- Tai yra ideologijos brukimas - socialinė inžinerija. Siekiama formuoti žmones pagal išankstinius tam tikrus lūkesčius ir ideologiją. Mokyklas pasiekia labai daug su LGBT ideologija susijusios informacijos per įvairius projektus, apklausas ir pan. Tam ypač patogi situacija, kad mokyklos skatinamos dalyvauti įvairiuose projektuose - nespėjus pasibaigti vienam, jau įgyvendinamas kitas. O bėgantis, skubantis žmogus nėra atidus. Tuo aktyviai naudojamasi.

Tai yra tam tikro viruso skleidimas į mokytojų galvas, per tai pasiekiant jaunuomenę. Tokios informacijos suklaidintas vaikas grįš į namus, kur tėvai išpažįsta kitokias vertybes. Tai yra tam tikras nesantaikos kurstymas. Kai kurie patiki - neva pateikiamos naujienos, tačiau tokios naujienos kiršina šeimą jos viduje. Juk šiandien dažnai girdime, kad už prigimtinę šeimą pasisakantys yra atgyvenę, skleidžia melagienas ir yra homofobai. Pedagogams, matant tokią plačią pasiūlą, manau, sudėtinga nepasiklysti. O dalis jų netgi nedrįsta priešintis.

Žinau ne vieną istorijos ar net dorinio ugdymo pedagogą iš valstybinės mokyklos, kurie prisipažįsta, kad jiems baugu atsistojus prieš klasę kalbėti apie prigimtinę šeimą ir kitas vertybes. Mokytojai jau bijo kalbėti apie vyro ir moters vaidmenis, jų papildomumą. Nes jaunuoliai puola pedagogus, kad šie pasakoja atgyvenusias tiesas. Nes šališka informacija šiuo metu yra brukama per visas įmanomas landas. O juk jaunas žmogus pasiduoda tam, kas yra „ant bangos".

Todėl sakyčiau, kad šiandien yra labai svarbus pedagogų vaidmuo. Jie dabar yra tarp kūjo ir priekalo. Aš skatinčiau ir drąsinčiau mokyklas ir jose esančias tėvų bendruomenes palaikyti vieniems kitus, artėti prie ugdymo ir apšviesti, kad pavyktų pamatyti, kas kelia pavojų šeimos institutui.

- Jeigu Lietuvos tėvų forumas parengtų panašų naujienlaiškį apie prigimtinės šeimos stiprinimo svarbą, įsivaizduojate, kad jis patektų į elektroninį dienyną ir būtų platinamas pedagogams?

- Sunkiai įsivaizduoju tokią galimybę. Man tai atrodo kaip politinis užsakymas ar bent jau susitarimas. Be to, tam reikia ir nemažai finansinių kaštų. Turime pripažinti, kad prigimtinę šeimą ginančios organizacijos nespėja su kitų organizacijų traukiniu, kuris juda turėdamas gerą finansavimą.

Visai neseniai šeimas telkiančių organizacijų koalicija teikė paraišką finansavimui iš valstybės biudžeto. Tačiau finansavimo negavo, bet gavo įvairios LGBT vertybėms atstovaujančios organizacijos, netgi „šviežiai" susikūrusios. Tik paviešinus situaciją, šeimos institutui atstovaujančių organizacijų paraiška finansavimui taip pat buvo priimta. Tokiais būdais turime išsiplėšti sau finansinį palaikymą.