Partnerystei pritaria neegzistuojantys akademikai

„Per 250 akademikų pasirašė laišką, remiantį Partnerystės įstatymą", - prieš kelias dienas buvo skelbiama per kone visas žiniasklaidos priemones. Tarp pasirašiusiųjų - įvairių universitetų atstovai. O tikrų akademikų arba Lietuvos mokslo akademijos narių - tik du. Visi jie laiške prašo Seimo narių „palaikyti Partnerystės įstatymą ir tokiu būdu prisidėti prie teisingesnės, laisvesnės ir saugesnės valstybės kūrimo". Nors įstatymo projektas dar net nėra registruotas, o visuomenė jo dar nematė ir nežinia, koks jis bus.

Ruošia alternatyvų laišką

Toks kai kurių kolegų gestas kiek nustebino kitą akademinės bendruomenės dalį, todėl šiuo metu yra rengiamas alternatyvus viešas laiškas, remiantis Konstitucijoje įtvirtintą prigimtinės šeimos sampratą ir iš bendražmogiškųjų bei krikščioniškųjų vertybių kylančias Lietuvos atgaivinimo paskatas. Apie tokią iniciatyvą viešai paskelbė humanitarinių mokslų daktarė Rasa Čepaitienė.

Istorikas Tomas Baranauskas, išgirdęs apie tokią iniciatyvą, sako, kad mielai prisijungtų prie pasirašiusiųjų. „Sunku prognozuoti, kiek atsiras norinčiųjų pasirašyti alternatyvų laišką. Žinoma, dažniausiai palaikymo visuomet yra ten, kur yra jėgos pozicija, kur manoma, kad palaikoma tai, kas yra madinga. Valdžios palaikančios idėjos įprastai visuomet sulaukia daugiau palaikymo iš karjerą darančių ar norinčių daryti asmenų. Bet manau, kad atsirastų nemažai ir tokių, kurie pasirašytų alternatyvų laišką. Juk tai nesusiję su mokslu, tai yra politiniai dalykai. Kiekvienas turi savo pilietinę poziciją", - sakė T.Baranauskas.

Jo nenustebino tai, kad mokslininkai išreiškė palaikymą įstatymo projektui, kurio dar nėra: „Aš suprantu, kad pirmasis laiškas yra pačios partnerystės idėjos palaikymas, todėl ir rašoma net nemačius įstatymo projekto. Nors manau, kad būtų galima palaukti ir paties projekto.

Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad akademikais turėtų būti vadinami Lietuvos mokslo akademijos nariai, kurių tarp pasirašiusiųjų beveik nėra. Partnerystės įstatymą palaikančiųjų sąraše yra ir tokių, kurie net daktaro laipsnio neturi. Suprantu, kad tai yra viešieji ryšiai, bet taip elgtis yra nekorektiška. Negalima kalbėti visos bendruomenės vardu, kai iš tiesų kalba tik nedidelė jos dalis."

Painioja sąvokas

Lietuvos mokslų akademijoje iš viso yra 111 tikrųjų narių akademikų ir dar 58 akademikai emeritai. Kaip jau minėta, iš jų tik du akademikai pasirašė Seimui skirtą laišką dėl Partnerystės įstatymo palaikymo. „Vakaro žinių" paklaustas, ar neatrodo, kad kalbama visų akademikų vardu, akademijos prezidentas Jūras Banys sakė, kad tai - terminijos problema.

„Nežinau, kiek tikrųjų akademikų, akademijos narių jį pasirašė, bet lietuvių kalboje sąvoka „akademikai" dar vartojama kalbant apie žmones, kurie dirba akademinį darbą. Iškyla problema, kai dirbantys mokslinį darbą žmonės vadinami akademikais, nors su akademija nieko bendro neturi", - sakė J.Banys.

Paklaustas, ar sutiktų pats pasirašyti tokį laišką, akademikas J.Banys sakė, kad greičiausiai nedrįstų pasirašyti tokio laiško Seimo nariams, nematęs įstatymo projekto: „Pritariu, kad visų žmonių teisės turi būti vienodos. Bet abejoju, ar būčiau pasirašęs laišką, nematęs projekto.

Sakoma, kad velnias slypi detalėse. Kai esi nematęs įstatymo projekto ir nežinai, kas bus jame parašyta, remti ar neremti jį yra labai sudėtinga."

Interviu su humanitarinių mokslų daktare Rasa ČEPAITIENE:

- Kaip gimė idėja rengti alternatyvų laišką su akademinės bendruomenės narių pozicija prieš Partnerystės įstatymo priėmimą?

- Nesu šios idėjos autorė, bet prisijungiau prie žmonių, kurie tai organizuoja. Kiek žinau, tekstas jau beveik baigtas, šiuo metu yra derinamas su teisininkais, tuomet bus paviešintas.

Manau, kad pirmojo laiško, kuris ragina priimti Partnerystės įstatymą, neturėjo net būti. Kuo čia dėti akademikai? Kiekvienas žmogus gali pareikšti savo poziciją, kam reikia dangstytis akademiniais vardais? Kadangi tai buvo padaryta bandant parodyti, kad tokias įstatymų iniciatyvas remia mokslo autoritetai, žmonės, kurie laikosi kitų pažiūrų, sureagavo. Taip bus parodyta, kad ne visi akademinės bendruomenės nariai yra tokios pozicijos. Manau, kad prisidėjimas prie pirmojo laiško yra konjunktūrinis sprendimas. Kai kam yra patogu ir netgi naudinga jungtis prie tokių iniciatyvų. O jeigu esi krikščioniškų pažiūrų ir gerbi Konstitucijoje įtvirtintą šeimos santvarką, esi atsilikėlis, tamsuolis. Manau, turime parodyti, kad akademinė bendruomenė yra įvairi ir užimanti įvairias pozicijas.

- Atrodo, kad pirmuoju laišku kalbama ir jūsų vardu?

- Būtent taip ir yra. Aš suprantu, kad sąvoka „akademikas" laiške vartojama daugiau bendrąja prasme. Bet žiūrint griežtai, tai akademikai yra Lietuvos mokslų akademijos nariai. Tad suprantantys šį terminą juokauja, kad Lietuvoje nėra tiek akademikų, kiek pasirašė Partnerystės įstatymą palaikantį laišką.

- Ar pasirašytumėte laišką palaikyti įstatymo projektą, kuris dar neregistruotas?

- Tikrai ne. Juk dar neaišku, kas projekte bus parašyta. Suprantu, kad pirmajame laiške remiama partnerystės idėja. Bet žinant, kaip Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius daro viešą spaudimą žinomiems asmenims ir reikalauja palaikymo, matyt, tas laiškas buvo to rezultatas. Man tai šiek tiek primena sovietmetį. Pastarąjį laišką vertinu kaip ištikimybės konjunktūrai ir dabartinei ideologijai pareiškimą. Tai yra tarsi valdžią palaikančiųjų, kuriais galima pasitikėti, jais remtis, o mainais už tai apdovanoti, sąrašas. Tą ir matome akademinėje bendruomenėje, stebint, kas gauna premijas, yra įvertinami, gauna finansavimą projektams ir pan.

- Kol kas nežinome, kaip atrodys Partnerystės įstatymo projektas. Toks išankstinis palaikymas gali atsisukti ir kitu lazdos galu, jeigu projekte atsirastų nuostatų, kurioms visgi nepritari, o jau pasirašei.

- Tai yra rizika. Bet tas laiškas, matyt, buvo ne palaikymas konkrečiam projektui, o bendrai ideologinei linijai. Kartu tai yra spaudimas Seimo nariams, kartu veikiant ir visuomenę. Siunčiamas signalas, kad arba jūs su mumis, arba esate marginalai ir atsilikėliai. Būtent dėl to rengiame atsakomąjį raštą.

- Kaip manote, kiek parašų pavyks surinkti?

- Kol kas sunku prognozuoti. Bet žinant, kaip žmonės yra įbauginti, negalima smerkti ir tų, kurie galbūt atsisakys iš baimės, galvodami apie savo ateitį ir karjeros perspektyvas. Deja, kuriama priešprieša, kai vieni yra teisuoliai, o kiti - tamsuoliai. Tai yra totalitariniai metodai. Kita vertus, tai parodo, kas yra kas. Galime matyti, kam svarbu sąžinė, ištikimybė tradicijoms, krikščioniškoms vertybėms, o kam - konjunktūrinė nauda.

- T.V.Raskevičius, paviešinęs ir savo siųstą laišką su raginimu palaikyti partnerystę, sakė, kad laikas apsispręsti, ar esame Vakarų, ar Rytų valstybė. Čia reikėtų įžvelgti, kad tie, kas nepalaiko partnerystės, yra Rusijos šalininkai ir gal net palaiko karą Ukrainoje?

- Tai yra manipuliacija. Link to ir vedama. Visai neseniai iš vieno akademinės bendruomenės kolegos išgirdau panašias frazes. Tokiu atveju galiu tik paklausti, ar tėvai, kurie susilaukė jūsų tradicinėje šeimoje, irgi yra homofobai? Ar vienintelis demokratijos požymis šalyje yra gėjų paradai? Jeigu tik tuo abejoji, tai reiškia, kad dirbi Putinui. Išeitų, kad Putinas išrado tradicinę šeimą. Tuomet jeigu esi katalikas, tai iš karto esi putinistas? Iki tiek yra nusikliedima... Ir dalis žmonių tuo nuoširdžiai tiki.

- Visuomenė ne vienoje apklausoje pasisakė prieš Partnerystės įstatymą, tačiau su juo vis grįžtama į Seimą. Sava pergalė yra svarbiau nei visuomenės darna?

- Kartu kliedima, jog partnerystei laikas, nes Ukrainoje vyksta karas. Kuo tai susiję? Laisvės partija labai aktyviai vykdo savo darbotvarkę tiek dėl partnerystės, tiek dėl narkotikų politikos. Matyt, ir patys jaučia didelį spaudimą iš kažko. Matome, kad nebesilaikoma ne tik parlamentinės etikos, nepaisoma jokių sveiko proto rėmų. Tai yra bolševikiški metodai.