Parlamente – diskusija dėl galimybės žmogui sužinoti, ar jis buvo sekamas

Seimo darbo grupė dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų sudaryta po to, kai 2021 m. pradžioje Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė svarstyti Advokatų tarybos skundą, kuriame teigiama, kad Lietuvoje nėra užtikrintos galimybės apskųsti teisėsaugos vykdomą slaptą sekimą.

Šis skundas pateiktas po Advokatų tarybos ir teisėsaugos 2019 m. kilusio ginčo, kurio metu advokatai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo ir kriminalinės žvalgybos institucijas, klausdamos ar sekimas, slaptas pasiklausymas netaikytas advokatūros ir jos vadovų atžvilgiu, tačiau buvo atsakyta, kad tokia informacija negali būti pateikta, nes kriminalinė žvalgyba grindžiama konspiracijos ir konfidencialumo principais.

Darbo grupės parengti Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekto pakeitimai buvo aptarti klausymuose ir šiuo metu svarstomi Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK).

Ragina nepamiršti teisės į privatumą

Advokatų taryba siūlė Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatyti asmeniui galimybę kreiptis į kriminalinės žvalgybos instituciją, pavyzdžiui, policiją, Specialiųjų tyrimų tarnybą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir kt, ir sužinoti iš institucijos, ar asmuo buvo sekamas, ar jo atžvilgiu buvo taikyta kriminalinė žvalgyba. Kaip siūlė advokatūra, asmuo galėtų turėti galimybę sužinoti apie jo sekimo faktą, jei tuo metu jo atžvilgiu nebūtų vykdomas ikiteisminis tyrimas, jei tai nepakenktų nacionalinio saugumo interesams.

Kaip Eltai teigė Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis šiuo metu asmuo galimybės sužinoti, ar jis buvo slapta sekamas, neturi. Tokiu atveju, pasak advokato, žmogus beveik neturi galimybės įrodyti, kad dėl sekimo jis patyrė kokią nors žalą, negali tinkamai ginti savo teisę teisme dėl žalos atlyginimo.

„Kriminalinės žvalgybos plėtimasis Lietuvoje jau daugelį metų vyksta su dar didesne paslaptimi, tai yra niekas iš žmonių negali sužinoti, kas, kaip ir kodėl pradėjo tokius veiksmus. Tarnybos pačios garsiai sako, kad jos turi patikrą, (...) tačiau žmogus, prieš kurį buvo taikyta kriminalinė žvalgyba, jei ji neatiduota ikiteisminiam tyrimui, sužinoti nieko negali“, – aiškino M. Kukaitis.

Teisininkas tvirtino, kad Advokatūros ginče prieš Lietuvą EŽTT akcentuojama, kad, pagal Europos Sąjungos direktyvą dėl asmens duomenų naudojimo, asmuo turi turėti teisę sužinoti, kas ir kodėl apie jį rinko informaciją.

M. Kukaitis tikino suprantantis, kad kriminalinės žvalgyba grindžiama slaptumu, tačiau, advokato teigimu, būtina atsižvelgti ir į kitas svarbias konstitucines vertybes, kaip asmens teisė į privatumą.

„Jeigu ta sankcija (leidimas taikyti kriminalinės žvalgybos priemones – Elta) baigiasi, nenustatyta, kad jūs padarėte nusikalstamą veiką, tai kodėl jūs neturite teisės sužinoti, kad prieš jus, jūsų namuose, jūsų darbe taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės, kad į jūsų kompiuterį buvo įsilaužta, buvo perskaityti jūsų laiškai? Čia įsijungia kitos konstitucinės vertybės, tai yra teisė į privatumą, į susirašinėjimo laisvę, į religinę laisvę, į įsitikinimų laisvę. (...)

Jeigu kriminalinės žvalgybos institucija apie jus informaciją rinko, tarkime, 10-metį, tai jūs nesužinosite, kodėl tiek metų jus sekė“, – komentavo Advokatų tarybos pirmininkas.

M. Kukaitis piktinosi, kad į Seimo sudarytą darbo grupę dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo be politikų sudarė prokuratūros, teismų atstovai, bet advokatūros atstovai nebuvo pakviesti, nors advokatūra, pašnekovo teigimu, turėjo ne vieną iniciatyvai įstatymo pataisų projektui.

Su tokia koncepcija negali sutikti

TTK pirmininkas, darbo grupės dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimų vadovas Stasys Šedbaras Eltai patvirtino, kad darbo grupė iš esmės nepritarė Advokatų tarybos siūlymui numatyti asmeniui teisę sužinoti, ar ji buvo sekamas. Jo teigimu, tokios idėjos įgyvendinimas galėtų pakenkti teisėsaugos kovai su organizuotu nusikalstamumu.

„Jeigu asmuo kreipiasi į atsakingą instituciją, šiuo atveju tai gali būti prokuratūra, STT, policija, ir prašo pateikti informaciją, ar prieš jį yra atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, jei žmogus nepateikė jokių neigiamų padarinių dėl to, tai tai gali būti kokio 15-to lygio nusikalstamos grupuotės veikėjas, kuris kreipėsi į instituciją. Jeigu tai būtų, kaip advokatūra nori, jis iš karto gautų atsakymą „taip, atliekami veiksmai“, tai ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visa nusikalstama organizacija, kurios dalis gali būti Kolumbijoje, dalis gali būti Kinijoje, iš karto sužino, kad prieš juos vykdomas slaptas tyrimas. (...) Su tokia koncepcija negalime sutikti“, – komentavo S. Šedbaras.

Jis teigė suprantantis, kad šiuo atveju kalbama apie dviejų vertybių – teisės žinoti, žmogaus teisių ir kovos su organizuotu nusikalstamumu – susidūrimą. Vis dėlto, S. Šedbaro teigimu, negali svarstyklių per daug nusverti į vieną pusę, nes tada, pašnekovo teigimu, galėtų nukentėti ir nacionalinio saugumo interesai.

„Nesvarbu, kad tai yra kriminalinė sritis, bet tai visą laiką glaudžiai susiję su bendro pobūdžio valstybėje saugumu ir saugumo situacija. Kitas dalykas – korupcija. Ji egzistuoja, pažiūrėkime, kokios dabar yra operacijos dėl narkotikų. Bet, žinoma, vykdant šitą veiklą, negali būti niekuo dėti žmonės įtraukiami ir negalėti apginti savo teisių“, – aiškino S. Šedbaras.

Siūlo galimybę kreiptis į teismą

TTK pirmininkas teigė, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekte siūloma praplėsti asmeniui galimybes kreiptis į teismą dėl slapto sekimo, tačiau, kaip pripažino pašnekovas, ji yra „labai ribota“. Anot S. Šedbaro, darbo grupė iš esmės siūlo remtis principu „nei patvirtinti, nei paneigti“. Tai reiškia, pasak parlamentaro, kad informacija iš kriminalinės žvalgybos institucijų asmeniui apie jo sekimą nėra pateikiama, tačiau asmuo, jei jaustų, kad buvo sekamas ir dėl to patirtų žalą, galėtų kreiptis į teismą.

„Jeigu asmuo iš tiesų patenka į teisinį režimą, kai iš tiesų vykdomi (kriminalinės žvalgybos – Elta) veiksmai, bet negalima atskleisti informacijos, [...] tačiau jis patyrė žalą, tai jis įgyja teisę iki pat Apeliacinio teismo kreiptis, kad būtų patikrinta (ar pagrįstai asmens atžvilgiu atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai – Elta). Apeliacinis teismas privalo išsireikalauti visą medžiagą, patikrinti, ar vyksta kriminalinė žvalgyba, ar teisėtai vyksta ir, jeigu iš tiesų nustato, kad neteisėtai ir žmogus patyrė žalą, nors kol kas dėl platesnio tyrimo negalima atskleisti informacijos, teismas privalo, kiek įmanoma, ištaisyti visas klaidas“, – dėstė TTK pirmininkas.

Anot S. Šedbaro, taip pat siūloma numatyti, kad leidimus taikyti kriminalinės žvalgybos priemones prieš asmenis suteiktų tik apygardų teismai. Šiuo metu tokią galimybę turi apylinkių teismų teisėjai.

TTK pirmininkas vylėsi, kad siūlomos įstatymų pataisos leistų išspręsti Advokatų tarybos ginčą prieš Lietuvą EŽTT.

Plačiau advokatūros iniciatyvų S. Šedbaras nekomentavo, tik pažymėjo manantis, kad Advokatų tarybos pastabos ir priekaištai dėl įstatymo pataisų gali būti susiję su noru vilkinti ginčą EŽTT.

„Advokatūra daro visokius žingsnius, kad tai neįvyktų, kad šis įstatymas galbūt nebūtų taip greitai priimtas. Tai čia yra gal yra tokio noro, nors niekas to tiesiai nesako, noro pavilkinti procesą“, – svarstė S. Šedbaras.