1 nuotr.Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas Aplinkos ministerijos siekį sumažinti migruojančių ungurių verslinės žvejybos vietų skaičių laiko nepakankamu, norint, kad būtų išsaugota ungurių populiacija.
L. Jonauskas siūlo Aplinkos ministerijai nebesuteikti kvotų verslinei ungurių žvejybai Lietuvos vidaus vandenyse.
„Nuo dabartinių 45 iki planuojamų 18 ungurių verslinės žvejybos vietų sumažinimas problemos neišspręs. Europinis ungurys – viena iš sparčiausiai nykstančių žuvų rūšių. Ungurių populiaciją kiek atgaivino tik vykdytos jų įveisimo vidaus vandenyse programos. Jei ne jos, ungurių savo vidaus vandenyse nesutiktume. Jei norime išsaugoti ungurius, reikėtų nebesuteikti kvotų verslinei ungurių žvejybai. Kitu atveju, Aplinkos ministerija viena ranka investuoja didelius pinigus į ungurių populiacijos atkūrimą, kitą – leidžia žvejams verslininkams tą populiaciją ir toliau naikinti“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys L. Jonauskas.
Pasak Seimo nario, Airija, Norvegija savo vandenyse yra uždraudusi žvejoti ungurius.
Dar 2008 metais Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga atkreipė dėmesį į nerimą keliančią ungurių populiacijos būklę ir priskyrė ją prie „kritiškai nykstančių“ rūšių.
Europos ungurių aljanso, kurį sudaro apie 100 aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos, duomenimis, šiuo metu užregistruota ungurių biomasė sudaro tik 1–3 proc. anksčiau buvusios. Toks kritinis ungurių sumažėjimas pasiektas vos per keturis dešimtmečius.
Gimę Šiaurės Atlante, Sargaso jūroje unguriai, nešami Golfo srovės, pasklinda į upes. Po kelerių metų jie grįžta į Sargaso jūrą daugintis.
Kaip pranešime žiniasklaidai pažymi L. Jonauskas, šiais metais, siekiant Lietuvoje atkurti ungurių populiaciją, į Lietuvos ežerus ir upes buvo paleista 600 kilogramų iš Prancūzijos atgabento ungurių mailiaus, kurį sudarė apie 1,7 mln. paaugintų, vidutiniškai iki 2 gramų sveriančių unguriukų.
