respublika.lt

Parlamentarai skeptiškai vertina ministro planus dėl rusakalbių mokyklų: tai didžiulė ministro klaida

(95)
Publikuota: 2024 sausio 05 06:55:00, Martyna Pikelytė, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi EPA-ELTA nuotr.

Seimo nariai skeptiškai vertina švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus uždaryti rusakalbių mokyklas. Parlamentarų vertinimu, tokie siūlymai yra skuboti.

 

„Mano supratimu, tas pasakymas yra labai skubotas, visiškai neapgalvotas, kiršinantis visuomenę ir vėl bandantis vieną tautinę mažumą paversti kaltais dėl visko, kas vyksta aplinkui. Man atrodo, tai didžiulė klaida iš ministro pusės“, – Eltai teigė Seimo Švietimo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, pridurdama, kad tam reikalingos diskusijos su ekspertais ir tautinėmis bendruomenėmis.

Visgi, „darbietė“ sutinka su G. Jakšto išsakytais argumentais, kad rusų tautinės mažumos mokyklose fiksuojami prastesni rezultatai. Tačiau, anot jos, reikia gilintis į šių problemų priežastis.

„Reikėtų aptarti dėl ko kyla tas noras uždarinėti. Jeigu tai yra dėl nekokybiško švietimo, galbūt ne čia reikėtų ieškoti sprendimų, o jeigu kyla klausimų dėl patriotiškumo, tai visokių apraiškų yra tarp įvairių tautybių žmonių, nepriklausomai, ar jie rusai, ar lenkai, ar netgi lietuviai“, – sakė ji.

„Mes matome eilę metų, kad lietuvių kalbos egzaminai yra prasčiau laikomi rusakalbių mokyklose. Kokios yra to priežastys, ar pedagogų parengimas, ar jų kvalifikacijos kėlimas?“, – svarstė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

V. Mitalas: matyt, kad ministras nebuvo pasiruošęs šios situacijos komentuoti

Tokiais G. Jakšto pasisakymais stebisi ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Anot jo, ministro pozicija yra nenuosekli.

„Iki galo nesupratau, nes ministras pasako, kad jau eis uždarinės mokyklas, po to, kad nėra tam teisinio pagrindo. Matyt, kad ministras nebuvo pasiruošęs šios situacijos komentuoti“, – aiškino „laisvietis"

Jis taip pat sutinka, kad reikia spręsti prastos integracijos problemą, tačiau tą siūlo daryti parengiant ilgalaikį planą.

„Problema dėl geresnės integracijos yra tikrai matoma, bet sprendimus reikia daryti parengus ilgalaikį planą, kuris apima visų mokomųjų kalbų mokyklas bei į plano rengimą įtraukiant savivaldybes bei švietimo specialistus“, – tikino V. Mitalas.

„Atskirose savivaldybėse ta situacija yra labai skirtinga. Mes turime būti tikslūs ir labai aiškiai suprasti kokią problemą ir kokiais būdais sprendžiame. Visgi, tai yra tema, kuriai reikia ilgalaikio, solidaus, duomenimis pagrįsto plano, o ne reakcingų pareiškimų ar iniciatyvų“, – pridūrė jis.

J. Šiugždinienė aiškios nuomonės neatskleidžia

Savo ruožtu, buvusi švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė aiškios pozicijos, ar reikia uždaryti rusų tautinės mažumos mokyklas neatskleidžia. Tačiau, parlamentarė tikina, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose valstybinės kalbos mokymui skiriama nepakankamai dėmesio.

„Lietuvoje dar nepriklausomybės pradžioje patvirtintas labai liberalus modelis, leidžiantis pačioms bendruomenėms kartu su savivaldybėmis apsispręsti, kokia apimtimi bus mokoma valstybine kalba. Kai kuriose savivaldybėse, mano nuomone, šiandien nepakankamai dėmesio skiriama valstybinės kalbos mokymui“, – Eltai komentavo J. Šiugždinienė.

„Šiuo atveju ypač svarbus ikimokyklinis ugdymas, kuomet yra paklojami kalbos pagrindai. Šiame lygmenyje labiausiai reikėtų stiprinti ir plėsti valstybinės kalbos mokymą“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas trečiadienį Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.

Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
9
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (95)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip vertinate žinią, jog pernai festivaliuose net pusė lankytojų vartojo narkotikus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+12 +20 C

+11 +19 C

+13 +19 C

+16 +26 C

+16 +25 C

+20 +24 C

0-6 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s