respublika.lt

Pareigūnai masiškai palieka tarnybą: kritinę situaciją bando gelbėti savivaldybės

2022 lapkričio 24 09:00:00
Edita AKSOMAITIENĖ, „Šiaulių kraštas“

18 procentų arba per 130 darbuotojų, iš kurių daugiausia patruliai, šiandien trūksta Šiaulių apskrities (AVPK) policijai.

×
nuotr. 1 nuotr.
Policininkai. Stasio Žumbio nuotr.

 

Trūksta pareigūnų visoje šalyje. Nepaisant to, Šiaulių AVPK viršininkas Ramūnas SARAPAS sako, kad gyventojų saugumas užtikrinamas. Vis dėlto galvoja, kad pareigūnų pritraukimo darbui policijoje būdai kuo greičiau turėtų būti svarstomi valstybiniu lygmeniu. Savo ruožtu Šiaulių policijos vadovybė kreipėsi į miesto ir rajonų savivaldybes su kvietimu bendradarbiauti.

Pareigūnų kaita - nuolatinė

- Policijos pareigūnų Šiaulių apskrities policijoje trūkumas nemenkas - iš 865 etatų užimti 724. Kituose šalies komisariatuose, kad ir Telšių, skaičiai dar drastiškesni. Gal pagaliau laikas ieškoti atsakymų, kodėl?

- Kiekvienais metais darbą policijoje palieka daugiau specialistų, negu jų priimama. Štai ir šiemet į Šiaulių policiją priimtas 31 pareigūnas, o iš darbo išėjo 44. Pasirinko kitus kelius. Tokia tendencija visoje šalyje - policijos pareigūnų trūksta netgi Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos didžiuosiuose komisariatuose. Aš šito nesureikšminu - tai natūralus procesas. Policija niekuo neišskirtinė, specialistų trūksta ne tik mums, bet ir medicinos įstaigoms, mokykloms. Iš tiesų, tai problema yra ta, kad Lietuvoje sparčiai mažėja gyventojų.

Grįžtant į istoriją kokius 20 metų, Lietuvos policijoje dirbo apie keturiolika su puse tūkstančio darbuotojų. Šiandien dirba tik apie septynis su puse tūkstančio. Jei palyginti, tai mažėjimas drastiškas, bet vėlgi, prieš 20 metų beveik viską darė žmonės, o dabar - IT technologijos, kompiuteriai, išmaniosios programos, išmanieji įrenginiai, atsirado algoritmai. Viskas, ką paminėjau, efektyviai pakeitė žmogų. Anksčiau darbą darydavo penki policininkai, tai dabar, talkinant technologijoms, viską gali padaryti vienas žmogus. Manau, kad tai susiję ir su tuo.


Ir bendraujant su užsienio šalių policijos įstaigomis tampa aišku, kad žmonių mažėjimo tendencija, talkinant technologijoms, yra visur. Jei sistema sugeba apdoroti skaičius, vadinasi, nebereikia popierinių ataskaitų, vadinasi, toje vietoje nebereikia žmogaus, užtenka tik sistemų prižiūrėtojo.

- Ne paslaptis, kad policijos kolektyvas sensta. Sulaukia pareigūno pensijos ir palieka tarnybą. Jei vadovautis tokia logika, pareigūnų „ne komplektas" kiekvienas metais turėtų didėti.

- Tikra tiesa. Kai pareigūnas tampa tikru profesionalu, jis ima ir išeina. Lankantis įvairiose Vakarų valstybėse tenka matyti daug vyresnio amžiaus pareigūnų. Pas mus tai būtų net keista. Manau, kad jau pats laikas būtų analizuoti situaciją, kodėl vyresni žmonės skuba iš sistemos išeiti į pensiją, tarsi negalėtų sėkmingai toliau dirbti - juk 50-ies metų žmogus pats darbingiausias. O šiandien policija tapusi rimta donore savivaldybių padaliniams ir įmonėms, nes pensijos sulaukia ir išeina puikiai parengti specialistai, kurie išmano teisės aktus, turi praktikos, be adaptavimosi problemų, yra išmuštruoti uniformos, jau nekalbant apie kitus faktorius - sveikatą, fizinės formos palaikymą, sportavimą.


Mūsų pareigūnai kasmet privalo išlaikyti gausybę įskaitų - fizinio pasirengimo, taktikos, šaudybos. Todėl kai kalbuosi su vyresniais pareigūnais išgirstu paaiškinimą: „Man jau greitai 55-eri, kiek aš galiu bėgioti su tuo pistoletu." Kiekvieno valia rinktis.

- Bet kodėl jauni žmonės vis dar palyginti vangiai renkasi pareigūno profesiją? Ką apie tai galvoja šalies valdžia?

- Ateina nemažai jaunų žmonių, bet nemažai jų ir išeina. Pamato, kad darbas sunkus - policija atlieka net apie 30 funkcijų, o, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo tik dvi. Jauni pareigūnai nusprendžia realizuoja save kitur, galiausiai išvyksta į užsienį.

Manau, tam yra ne viena priežastis. Pirma ir viena svarbiausių įvardyčiau nuolatinį stresą. Toliau - užmokestis už darbą, kuris nėra pats didžiausias arba bent toks, kokį žmonės įsivaizduoja. Na, tai nėra minimumas, tačiau jei įmonės maždaug 1 000 eurų atlyginimą, koks dabar yra daugybę sričių išmanyti privalančio pradedančio policijos pareigūno, gali mokėti už nekvalifikuotą darbą, tai jo dydį pavadinčiau tik sąlyginiu. Jauni žmonės ir svarsto, ar jiems reikia to nesibaigiančio streso darbe.

Manau, problema tikrai turi būti svarstoma pirmiausia valstybės, privalančios užtikrinti savo šalies žmonių saugumą, lygmeniu. Ir panašu, kad reikalai po truputį ėmę judėti. Šiemet liepos mėnesį pasikeitė tvarka ir statutiniai pareigūnai iš valstybės jau gauna būsto nuomos kompensavimą. Manau, šitas dalykas tikrai gali paskatinti jaunus žmones atsisukti į policijos, kitų teisėsaugos institucijų, kurios taip pat patiria pareigūnų trūkumą, pusę.

Įsivaizduokite, kad nuomos sumą, kuri nėra tokia maža, pavyzdžiui, Šiauliuose ji sudaro apie 330 eurų, valstybė pareigūnui kompensuoja. Aišku, kad prie asmeninių pajamų tos sumos nepriskaičiuosi, bet kartu nepatiriamos ir išlaidos, kurias tektų mokėti už būsto nuomą.

Gal reikėtų svarstyti ir palūkanų apmokėjimą valstybiniu lygiu... Reikia motyvuoti, kad jaunas žmogus norėtų dirbti, jaustų pareigą užtikrinti savo žmonių saugumą šalies viduje, o neišvažiuotų iš Lietuvos.

Savivaldybės išgirdo

- Šiaulių apskrities policija vėlgi pradininkė idėjos, kurios esmė - savivaldybių lygmeniu skatinti jaunus žmones stoti į policijos mokyklą ir grįžti dirbti į gimtą kraštą. Kaip sekasi?

- Su kiekviena savivaldybe kalbėjomės atskirai. Ir kai kurios, pavyzdžiui, Telšių, Kelmės, nedelsė galvodamos. Telšių savivaldybės, ypač mero, kai kurių kitų administracijos darbuotojų palaikymas ir pritarimas buvo išskirtinai dideli. Telšių savivaldybė - pirma, kuri ryžosi žingsniui remti jaunus žmones. Nuo šiol jaunas pareigūnas, po studijų sugrįžęs dirbti į Telšius, iš Savivaldybės biudžeto gauna vienkartinę 5 000 eurų išmoką įsikurti ir taip įsipareigodamas tam tikrą laiką čia dirbti. Mano galva, tai nemaža paskata jaunam ant kojų stojančiam pareigūnai pradėti gyventi savarankiškai.

O Kelmės savivaldybė pasuko kita linkme: iš savo biudžeto apmoka mokslą policijos kursantui ir moka stipendiją. Jaunam žmogui, kuris gauna minimalias pajamas ir tėvai neturi galimybių jo paremti, tai yra palankus sprendimas įgyti išsilavinimą ir sugrįžti į jo laukiančią darbo vietą.

Jau buvome susitikę su Pakruojo rajono, su kitų savivaldybių vadovais, jie mus girdi. Manau, kad viskas bus gerai.

Šios iniciatyvos esmė yra ta, kad žmonės, išvykę iš savo gimto miesto ar rajono, iš Radviliškio, Akmenės ar Mažeikių, iš mažesnių miestų, sugrįžtų į juos dirbti ir gyventi, galbūt suleisti šaknis ir likti ilgam. Iš savo praktikos galiu pasakyti, kad, jei, sakykime, alytiškis atvyko dirbti į Pakruojį, tai po kurio laiko jis tikrai pakels sparnus į gimtinės pusę, nes ten jo tėvai, ten draugai, ten šaknys.

Tikiu, galbūt kitais metais norinčių pritraukti jaunų žmonių savivaldybių skaičius išaugs. Aišku, kai kurie beda pirštu, kad tai ne savivaldos reikalas. Ir čia yra tiesos: jei savivaldybės finansuoja medikus, tai todėl, kad yra kai kurių medicinos įstaigų steigėjos. Dabar policija finansuojama Vidaus reikalų ministerijos, todėl kai kurie merai nemato reikalo finansuoti jos iš savivaldybės biudžeto - tai gali būti daroma tik geranoriškai.

Pasigendama žmonių atsakingumo

- Komisare, ar, esant policijos pareigūnų trūkumui, gyventojai vis dar gali būti ramūs dėl savo saugumo?

- Gyventojai tikrai yra saugūs. Net ir trūkstant policininkų. Yra apskaičiuotas skaičius ekipažų (per parą Šiaulių mieste dirba 15-18), kurie reaguoja į įvykius, numatyta, kurie yra prioritetiniai. O vykstama tikrai į daug iškvietimų. Jei sakyti mėnesio iškvietimų skaičių, jis būtų pribloškiantis. Geriau pasakysiu praėjusio šeštadienio, lapkričio 12-osios paros, kurią mes vadiname pašalpine, skaičių - 300. Barniai, muštynės, girtavimai, triukšmas.

Pastebimos kintančios nusikalstamumo tendencijos - dažnesni konfliktai privačiose erdvėse, rečiau viešose vietose. Anksčiau, ypač prieškovidiniu laikotarpiu, kavinės, naktiniai barai nuolatos būdavo policijos akiratyje dėl nesibaigiančių muštynių ir konfliktų, šiandien mes tos problemos beveik nebeturime. Ir parduotuvėse konfliktų pasitaiko, ir gatvėse, bet jie nebėra dominuojantys. O jei tai ir įvyksta, pajėgos tam metamos didžiulės ir tokie nusikaltimai išaiškinami.

Galėčiau išvardyti šiuo metu dažniausių incidentų penketuką. Pirmoje vietoje - smurtas artimoje aplinkoje, toliau - girti vairuotojai, trečioje vietoje - sukčiavimai, daugiausia susiję su elektronine erdve, toliau - turto niokojimai, vagystės.

Beje, vagystės dabar kitokios. Dažniau vagiama iš statybos objektų, iš įmonių ir rečiau iš butų, namų, tai buvo populiaru anksčiau. Kita vertus, po truputį pastebime, kad, pasibaigus karantinui ir žmonėms pradėjus išvykti iš namų, tokių įvykių skaičius jau šiek tiek ėmė didėti.

- Dėl ko jums labiausiai neramu?

- Ir toliau išlieka eismo saugumo problema. Kiek diegiama technologijų keliuose, sunku išvengti skaudžių eismo įvykių. Aplaidumo keliuose labai daug ir iš vairuotojų pusės, ir iš dviratininkų, bet labiausiai iš paspirtukininkų. Problema su jais yra tokia, kurią būtina kuo greičiau kelti į aukštesnį lygį. Kažką reikia su jais daryti. Ir šiemet buvo daugybė įvykių, kai paspirtukininkai važiuoja, kaip sugalvoję, juos kliudo mašinos, jie kliudo pėsčiuosius, kažkur trenkiasi, krenta, susižaloja. Nesisaugo patys ir nelabai nori saugoti kitų.

Dar greitis. Jei leistinas greitis 50, tai važiuojama 70. Jei leidžiama 70, tai lekiama ir šimtu kilometrų per valandą. To užsienyje nepastebėsi.

Norėčiau, kad žmonės suprastų, jog nemažai problemų galima išspręsti ir nekviečiant policijos, o tarpusavyje tariantis, kalbantis, užkertant kelią nusižengimui. Pavyzdžiui, eismo dalyvių nesutarimai, kuris kaltas techniniame eismo įvykyje. Iškviečiamas pareigūnų ekipažas išsiaiškinti, kuris padarė neteisingą veiksmą, užuot abu užsipildę eismo įvykio deklaraciją ir viską patys išsisprendę.

Ar visais atvejais policija turi spręsti visuomenės konfliktus, čia klausimas pačiai visuomenei.

Kita vertus, visuomenė tikrai mokosi. Anksčiau šventėse, ypač per Jonines, policija linksmybių vietose praktiškai gyvendavo, dabar atvažiuojame tik esant reikalui. Ir ką - minimaliai konfliktų, minimaliai girtų. Pačios bendruomenės ėmė dirbti tuo klausimu.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
58
F
  • SKULPTŪRA: Lapkričio 27 dieną, artėjant 65-osioms brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago žūties metinėms, Merkinėje buvo atidengta skulptoriaus Gintauto Lukošaičio sukurta skulptūra „Vanagas su vanagėliu“ ir atidarytas Lietuvos partizanų vado vardu pavadintas skverelis.
  • TVARKA: VRM keičia užsieniečių įsileidimo tvarką, siekdama, kad į šalį neatvyktų Lietuvai priešiškų užsienio valstybių piliečiai, galintys kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai - tikimasi, kad tai padės apsisaugoti nuo savo biografijos detales slepiančių rusų.
  • TEISĖJA: Po dešimties metų teisėjos darbą paliekanti Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė sako „labai pavargusi ir perdegusi“ nuo įtempto darbo ir jo krūvio - ji papildė sąrašą teisėjų, paliekančių ir kritikuojančių teismų sistemą dėl sunkių darbo sąlygų.
  • LĖŠOS: Išnaudoję šiems metams komandiruotėms skirtas lėšas parlamentarai į jas vyks kitų metų sąskaita - Seimo kanceliarijos duomenimis, iki lapkričio 8-osios komandiruotėms išleisti 458 tūkst. 898 eurai.
  • ORIGINALAS: Istorinėje Prezidentūroje Kaune sekmadienį baigiamas eksponuoti iš Vokietijos atvežtas Vasario 16-osios Akto originalas.
  • AKCIJOS: Vakarų sankcijų suvaržytos Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ trąšas iki šių metų vasario Klaipėdos uoste krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) didžiausias akcininkas Igoris Udovickis neatskleidžia, ar iš „Belaruskalij“ įsigijo 30 proc. jo valdomų BKT akcijų ir taip tapo vieninteliu įmonės savininku.
  • EGLUTĖS: Parduotuvėse, įskaitant ir elektronines, jau porą savaičių vyksta aktyvi prekyba dirbtinėmis kalėdinėmis eglutėmis - nors šį sezoną eglutės šiek tiek pabrango, jų pardavimai ne tik nemažėja, bet ir auga.
  • KALĖDOS: Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė šeštadienį įžiebė pagrindinę Prezidentūros šv. Kalėdų eglę, papuoštą visoje Lietuvoje žmonių sukurtomis dekoracijomis.
  • MUZIEJAI: Kultūros ministerijai pavaldūs nacionaliniai ir respublikiniai muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai.
  • MOKYTOJA: Vilniaus savivaldybės komisija konstatavo, kad lietuvių kalbos mokytoja Astra Genovaitė Astrauskaitė į darbą „Juventos“ gimnazijoje grąžinta pažeidus tvarką – tinkamai nepaskelbus atrankos.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar dalyvausite savo miesto eglutės įžiebimo šventėje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 0 C

-3 +1 C

 

-2 0 C

-2 +1 C

-1 +1 C

 

-2 +1 C

0-4 m/s

0-3 m/s

 

0-3 m/s