5 nuotr.Apie problemas pasienyje - eiles, neskubančius muitininkus ir valandas laukimo - „Vakaro žinios“ jau yra rašiusios, tačiau kertančiųjų sieną rūpesčiai tuo nesibaigia. Krovinius vežančių vilkikų vairuotojų gali laukti dar viena „staigmena“ - papildoma prekių patikra už jų pačių pinigus.
Abejoja muitininkas, moka vežėjas
Į redakciją kreipėsi tolimų reisų vairuotojas, nustebęs dėl Lietuvos-Baltarusijos pasienyje taikomos krovininių automobilių patikros tvarkos. Pasak vyro, nors pasienyje visi vilkikai ir taip yra griežtai tikrinami, muitininkams kilus abejonių dėl kurios nors krovinio dalies, vilkikas yra sulaikomas ir siunčiamas papildomai patikrai.
„Nepaisant to, kad puspriekabės peršviečiamos rentgenu, o dokumentai - tvarkingi, muitininkas vis tiek gali prieiti ir pasakyti, kad nori pažiūrėti, kas yra per vidurį krovinio. Tau nurodoma rampa, prie kurios turi važiuoti ir iškrauti krovinį. Gerai, jeigu puspriekabė tentinė ir gali pakelti kraštus. Tada norimą vietą pasiekti paprasčiau. Visai kas kita, kai važiuoji su „šaldytuvu“ arba kietašone puspriekabe - tuomet tenka vieną po kitos iškrauti visas paletes.
Gali tai daryti pats, kviestis pagalbą arba paskambinti įmonei, kurios telefonus maloniai nurodo tie patys muitininkai. Įmonės darbuotojai atvažiuos, atveš krautuvą, tačiau tai kainuos 150 eurų. Dar po 15 eurų teks sumokėti už kiekvieną iškrautą paletę, tad papildoma pilnos puspriekabės patikra gali kainuoti iki 800 eurų, kuriuos sumoka ne muitininkai, o krovinį pervežanti įmonė“, - situacija piktinosi vairuotojas.
Pasak jo, kadangi muitininkai nurodo tik vienos, galinčios tokią paslaugą pasiūlyti įmonės telefoną, kyla ir daugiau klausimų dėl tikrųjų šių papildomai kainuojančių patikrų priežasčių.
Viskas pagal taisykles
Henrika Rukšėnienė, Muitinės departamento atstovė, patikslino, kad Lietuvos muitinė, kaip ir visos ES priklausančių šalių muitinės, vadovaujasi Sąjungos muitinės kodeksu (SMK).
„SMK reglamentuoja, kad „deklarantas arba, jo atsakomybe, kitas asmuo nuveža prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo vietas, taip pat atlieka visas prekių tvarkymo operacijas, reikalingas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui. Patirtas išlaidas apmoka deklarantas“, - nurodė H.Rukšėnienė.
Taip pat ji patvirtino, kad tais atvejais, kai vežėjas savo jėgomis negali pateikti prekių muitiniam tikrinimui, jis „esant poreikiui gali pasinaudoti įmonės, su kuria yra sudaryta sutartis, paslaugomis“.
„Sutartį su krovos darbų paslaugas pasienyje teikiančia įmone Vilniaus teritorinė muitinė yra sudariusi, norėdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas asmenims, kurie negali savo jėgomis pateikti prekių muitiniam tikrinimui. Beje, vykdant apklausą dėl krovos darbų, kiti asmenys nepareiškė noro teikti tokias paslaugas“, - teigė pašnekovė.
H.Rukšėnienė, primindama, kad „muitinei yra pavesta prekių kontrolė“, nurodė, jog „muitinė, remdamasi rizikos analize, atrenka tik mažą krovinių, kuriems taikomas fizinis tikrinimas, dalį.“
Situaciją komentuoja Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius:
Vežėjai minėta, papildomas patikras reglamentuojančia, tvarka nėra patenkinti, tačiau dirbantys Europos Sąjungoje kito pasirinkimo neturi, nes taip numato šiuo metu galiojantis Sąjungos muitinės kodeksas. Kadangi juo vadovaujasi visos šalys narės, vežėjai tikrinami visoje Europoje, ne tik Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.
Mes manome, kad už tokias patikras turėtų mokėti ne vežėjai, o krovinio, kuris buvo tikrinamas, siuntėjas arba gavėjas. Kita vertus, niekam ne paslaptis, kad galiausiai, viena ar kita forma, visas pervežimo metu patirtas išlaidas kompensuoja atgabentas prekes įsigyjantys asmenys. Verslininkai, nenorėdami patirti nuostolių, dažniausiai papildomas išlaidas linkę perkelti ant galutinio vartotojo pečių.
