respublika.lt

Paniekintas prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautasnuotraukos (31)

2020 lapkričio mėn. 10 d. 06:10:01
Leonas Kerosierius, Parlamento gynėjas, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas

Rugsėjo 20 d. po visą pasaulį nuvilnijo žinia, kad Raseinių rajone Vilnius-Klaipėda ir Ryga-Karaliaučius automagistralių sankirtoje ant kalnelio buvo atidengtas įspūdingas ir didingas Lietuvos partizanų memorialas. Įbestas į žemę 25 m kalavijas, o lanko formos 30 m ilgio šlaite, Vyčio kryžiaus ženkluose, surašytos pavardės byloja apie žuvusiųjų tarnystę Tėvynei, narsą ir auką. Tegul monumentas primena Tautos kančią ir žuvusiųjų šlovę. Tegul jis stiprina meilę gimtinei, Bažnyčiai ir pagarbą didžiavyriams.

×
nuotr. 5 nuotr.
Beveik pusės partizanų pavardžių jų atminimui skirtame memoriale nėra. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Jau išnešiota žinia, kad iš 20 tūkst. žuvusių partizanų Vyčio kryžiaus ženkluose surašyta 11 tūkst. pavardžių, o likusiuose - užrašas „Nežinomas partizanas". Tai sukėlė labai daug vertinimų, pamąstymų, kritikos, pasiūlymų. Bandžiau įsidėmėti, kur yra kai kurių labai žinomų partizanų įamžinimo įrašai. Aušra Vilkienė, Jono Žemaičio sesers dukra, išbuvusi tremtyje Sibire 29 metus, prisipažino, kad memoriale nesurado krikštatėvio Lietuvos partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto pavardės. Vyčio kryžiaus ženkluose nepavyko surasti Jono Žemaičio-Vytauto užrašo. Susidarė nuomonė, kad jis yra įrašytas tarp 9000 nežinomų partizanų.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad 10 metų trukusiame, pasaulyje analogų neturinčiame, partizaniniame kare (1944-1953) dalyvavo iki 100 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų, iš kurių apie 20-25 tūkst. žuvo. 1953-05-30 Jonas Žemaitis-Vytautas buvo suimtas, 1954 lapkričio 26 d. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Jono Žemaičio-Vytauto paskutinieji žodžiai teisme buvo: „Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus."

Įdomūs faktai. Žinome, kad 2019 metų Nacionalinė kultūros ir meno premija buvo įteikta Mariui Ivaškevičiui už romaną „Žali", kuriame jis išsityčiojo iš ketvirtojo LR prezidento, Lietuvos partizanų vado generolo Jono Žemaičio-Vytauto, kartu ir iš viso pokario Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio. Tada nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, nei ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, nei Seimo opozicija nereagavo į Laisvės kovotojų pastabas, prašymus ir protestus, negynė prezidento Jono Žemaičio-Vytauto garbės ir orumo - kartu ir viso Lietuvos pokario partizaninio judėjimo.

2018 m. Kauno miesto savivaldybės Visvaldo Matijošaičio dauguma panaikino Jono Žemaičio-Vytauto mokyklos pavadinimą.

2013-03-07 atvykusiems 1941 m. birželio sukilėliams, partizanams ir Laisvės kovotojams į prezidentės D.Grybauskaitės priėmimą, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio štabo viršininkas Vytautas Balsys aiškino, kad tarp Lietuvos prezidentų portretų nepastebėjo prezidento Jono Žemaičio-Vytauto portreto.

Jono Žemaičio-Vytauto neįrašymą į Kryžkalnio partizanų memorialą galima būtų pavadinti atsitiktinumu, žmogiškuoju faktoriumi, tačiau aukščiau paminėti faktai ir aplinkybės kviečia giliam susimąstymui, analizei ir diskusijoms. Nesuprantama, kokios jėgos diktavo, sufleravo ir sankcionavo, kad monumente nebūtų įrašytas sovietų sušaudytas IV Lietuvos Respublikos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas.

Manau, kad tai yra valstybės vadovų ir politikų specialus prezidento Jono Žemaičio-Vytauto niekinimas ir žeminimas. Menkystos ir mankurtai, siekiantys šildytis šlovės spinduliuose, nieSusirūpinimą kelia ir tai, kad niekas geru žodžiu nepaminėjo Eduardo Kasperavičiaus, kurio buvusiose žemėse partizanų kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko dimisijos pulkininko Jono Čeponio iniciatyva buvo pradėtas statyti monumentas nužudytiems Kęstučio apygardos partizanams. Dabartinis Kryžkalnio memorialas irgi pastatytas buvusiose E.Kasperavičiaus žemėse.

Žinotina, kad E.Kasperavičius buvo labai aktyvus Vilniaus „Laboros" sąjūdžio narys. Aktyviai dalyvavo ginant parlamentą 1991 m. sausio mėnesį. Dirbdamas Namų statybos kombinate su sąjūdininkais siuntė automobilius su stambiagabaritinėmis statybinėmis konstrukcijomis barikadų statyboms parlamento apsaugai. Jis 1994 metais Pasaulio lietuvių dainų šventės proga išleido 20 tūkst. egzempliorių populiarių 140 lietuviškų dainų su natomis rinkinį „Dainuokim dainuokim dainuokim". Jo ir sesers Reginos sodyba yra šalia monumentų. Jie labai daug talkino statant abu monumentus. Kęstučio apygardos partizanų monumento Varpinės viduje yra įrašas: Fundatoriai Eduardas Kasperavičius ir Regina Jankevičienė-Kasperavičiūtė.

Ateis diena, kai Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko, prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto pelenai ar žemių žiupsnelis bus parvežti iš Butyrkų kapinyno ir bus palaidoti Antakalnio kapinėse, Lietuvos vadovų panteone, ir jį pagerbs visa Lietuva.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (31)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar taupote pinigus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

 0 +1 C

 

 -1  0 C

+2 C

 0 +1 C

 

   -1  0 C  

0-3 m/s

  0-2 m/s

 

3-9 m/s

       

Nuorodos