Pandemija persikraustė į teismus

Šiaulių apygardos teismas paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kurioje po ilgų bylinėjimųsi moteriai buvo paskirta 500 eurų bauda dėl karantino metu nedėvėtos kaukės. Moteris buvo nubausta už tai, kad dar 2021 m. lapkričio 27 d turgaus mėsos paviljone, uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse nedėvėjo nosį ir burną dengiančios kaukės. Už tai Telšių rajono savivaldybė jai skyrė baudą, tačiau moteris su skirta bauda nesutiko ir prasidėjo ilgas teisminis procesas. Po keturių nutarčių, bauda visgi buvo palikta galioti.

Pirmosios instancijos teismas, atlikęs bylos perkvalifikavimą, nutarė, kad toks padarytas pažeidimas tik formaliai atitinka ANK 526 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau nesiekia tokio piktybiškumo laipsnio, kad reikėtų moterį traukti administracinėn atsakomybėn.

Tačiau šiai bylai labai svarbi aplinkybė yra ta, kad pareiškėjai nuo 2003 m. gruodžio 18 d. neterminuotai nustatytas 35 procentų darbingumas, diagnozuota mišri bronchinė astma, vidutinio sunkumo liga. Tikėtina, kad esant tokiai pareiškėjos sveikatos būklei, su veido kauke jai kvėpavimas yra apsunkintas.

2022 m. birželio 22 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad pareiškėja serga sunkios formos bronchų astma, nerekomenduojama nešioti burną ir nosį dengiančių kaukių. Ši pažyma, nors ir išduota pusmečiu vėliau, nei pareiškėjai inkriminuojama veika, nepaneigia pareiškėjos sveikatos būklės nusižengimo padarymo metu.

Taip pat pažymėtina, kad 2022 m. birželio 30 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėją gydžiusi gydytoja nurodė, kad norminių aktų dėl kaukių nedėvėjimo nebuvo, teisės aktai buvo aptakūs, nekonkretūs.

Tačiau šis teismo sprendimas buvo skųstas ir galiausiai moteris pripažinta kalta. Vadinasi, teismui nepakako fakto, jog kaltinamoji ilgą laiką sirgo kvėpavimo ligomis ir net turėjo pažymą dėl kaukės nedėvėjimo. Taip, ji išduota vėliau, bet prisiminkime, jog karantino metu ministro įsakymai keisti kone kasdien. Ko buvo reikalaujama vakar, jau nebegaliojo rytoj...

Visgi teismas į situaciją pažiūrėjo formaliai, pamiršęs žmogiškąją pusę. „Taip pat pažymėtina, kad asmens turimas neįgaliojo pažymėjimas pats savaime neatleidžia asmens nuo nosį ir burną dengiančios kaukės dėvėjimo viešose vietose", - rašoma teismo nutartyje.

Interviu su teisininku Alvydu MOZERIU:

- Kaip vertinate teismo sprendimą?

- Čia nematau ne tik teisingumo, bet ir teisėtumo. Kiek teko susipažinti su panašiomis bylomis, skaitant sprendimus, kartais pradedu abejoti, ar juos tikrai rašė teisėjas. Tenka pamatyti tokių klaidų, kurių, atrodo, turėtų nedaryti jau pirmo kurso studentai. Tokius sprendimus, manau, lemia išankstinis nusistatymas, o teisė palikta nuošalyje dėl pandemijos metu sukeltos masinės psichozės.

Yra žmonių, kurie kaip „susirgo" ta pandemija, taip ir „serga" iki šiol. Mačiau labai daug teismų sprendimų, kur buvo tiesiog kartojamos visuomenei transliuojamos frazės apie buvimą atsakingiems be kažkokių mokslinių tyrimų ar argumentų.

Šioje byloje svarbu tai, kad operacijų vadovo sprendime, dėl kurio nesilaikymo ir buvo nuteista moteris, sakoma, kad asmenims, kurie dėl savo neįgalumo negali dėvėti kaukių, leidžiama jų nedėvėti. Būtent asmuo, kuriam buvo skirta bauda, ir turi neįgalumą dėl bronchinės astmos.

Teisėjas, kuris priėmė galutinę nutartį šioje byloje, sako, kad visai nesvarbu, jog įstatyme nebuvo numatyta, kokį dokumentą asmuo turi pateikti tam, kad įrodytų, jog jam leidžiama nedėvėti kaukės. Kaip gali būti nesvarbu?

- Jeigu iš tiesų tai būtų nesvarbu, tuomet nesvarbu, kad pažyma buvo išimta po to, kai moteris gavo baudą.

- Geras pastebėjimas. Be to, nagrinėjant bet kokio pobūdžio bylas, egzistuoja principas, jog visi neaiškumai, netikslumai turi būti aiškinami kaltinamojo naudai. Jeigu kyla kažkokios abejonės, pastebimas kažkoks netikslumas ar neapibrėžtumas, kaip buvo šiuo atveju, toks teisinis vakuumas įstatyme turėjo būti aiškinamas kaltinamojo naudai. Tai yra abėcėlinis dalykas, kurį turėtų žinoti bet kuris teisės studentas. Keista, kai to kažkodėl nežino teisėjas...

Teismas konstatavo, kad nuo 2003 m. gruodžio 18 d. moteriai neterminuotai buvo nustatytas 35 procentų darbingumas dėl bronchinės astmos. Tačiau vėliau sako, kad remtis 2022 m. birželio 22 d. medicininiu pažymėjimu (kur nurodoma, kad moteriai rekomenduojama nedėvėti kaukės) šios bylos kontekste nėra pagrindo, nes jis neatspindi jos sveikatos būklės nusižengimo padarymo metu.

Čia elementari logika... Jeigu žmogui yra neterminuotai konstatuotas tik dalinis darbingumas dėl bronchinės astmos, teisėjas nori pasakyti, kad būtent tą dieną, kai ji buvo be kaukės, būklė buvo staiga puiki?

Teisme taip pat paaiškėjo, kad kaltinamosios pirmoji gydytoja buvo apklausta viešosios tvarkos pareigūnų ir pokalbio metu gydytoja paaiškino, kad kaltinamajai kaip tik reikėtų dėvėti kaukę. Kaip tai yra nustatoma? Pareigūnai bendrauja su gydytoja ir be jokių pažymų tiesiog pokalbio metu nustatoma kaltinamojo sveikatos būklė.

Ar tai nebuvo tik konkrečios gydytojos nuomonė? Byloje matyti, kad vėliau kitoje įstaigoje išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad asmuo kaukės dėvėti negali. Vėlgi atsiranda dviprasmybė - priešingos išvados. O visos dviprasmybės, kaip ir sakiau, turėjo būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Bet teisėjas šį elementarų dalyką pamiršo.

- Keturi teisminiai procesai. Žmogui su negalia, tai ne tik finansiškai, bet ir emociškai kainuoja daug. Savivaldybės administracija ambicingai gynė savo poziciją. Argi ta moteris didžiausia nusikaltėlė, jog nebuvo galima palikti pirmos instancijos išteisinamo sprendimo?

- Tai yra tarsi žmogaus persekiojimas. Su jokiu žmogiškumu čia nėra nieko bendro. Pareigūnai negali nusiraminti, susitaikyti ir palikti teismo sprendimo, kuris moterį išteisino. Gal čia per didelis ego. Nors pirmos instancijos teismas pasakė, kad formaliai pažeidimas buvo padarytas, bet jis nebuvo toks pavojingas. Argi to neturėtų pakakti?

Čia jau primena atvejus, kai policijos pareigūnai gaudė žmones sportuojančius miškuose ar parkuose ir baudė dėl kaukių nedėvėjimo, nes jie neva sukėlė pavojų išplisti ligai.

Jeigu teigiama, kad pažeidėjas, nedėvėdamas kaukės, sukėlė pavojų išplisti ligai, byloje turėtų būti duomenų, ar tuo metu pažeidėjas sirgo šia liga. Sukelti pavojų išplisti jis galėjo tik tuo atveju, jei buvo infekuotas arba kitas asmuo, su kuriuo bendravo, buvo infekuotas. Bet Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad visiškai nesvarbu, kokia buvo kaltinamojo ar kitų asmenų, buvusių tuo metu pažeidimo metu sveikatos būklė. Pasirodo, nesvarbu, ar jie buvo infekuoti, pats kaukės nedėvėjimas sukėlė pavojų išplisti ligai...

Kai žmonės sako, kad pandemija baigėsi, man atrodo, kad kai kurių žmonių galvose ji dar nesibaigė, mus vis dar supa daug šia pandemija sergančių žmonių.

O tie, kas priešinosi įvestoms prievartos taisyklėms, persekiojami ir toliau, jiems yra keršijama. Žinau konkrečių pavyzdžių, kaip darbdavys ieško pretekstų skirti įspėjimus už darbo drausmės pažeidimus mokytojams, kurie buvo nepaklusnūs pandemijos metu ir leido mokiniams nedėvėti kaukių visą dieną. Tai yra neteisinga.

Beje, artimiausiu metu bus ir daugiau bylų, kuriose bus sprendžiami klausimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat ir operacijų vadovo sprendimų teisėtumo. Atsakovu tokiose bylose bus Lietuvos valstybė, kuriai atstovaus Sveikatos apsaugos ministerija, nes jos vadovas ir buvo operacijų vadovas. Teisme bus bandoma įrodyti, kad operacijų vadovo sprendimai buvo neteisėti, o dėl to žmonės patyrė nuostolių.