Palangoje atkastas Molotovo linijos bunkeris

Siūlys išsaugoti

Bunkeris buvo atkastas tvarkant dyką žemės sklypą Vytauto g. ir Palangos miesto civilinių kapinių pietinio pakraščio kampe.

„Kurorto savivaldybėje informavo, kad sklypą yra įsigijęs vienas tenisininkas, kuris nori įrengti teniso aikštyną. Buvo pradėta sunkiąja technika valyti teritorija. Tame sklype pūpsojo žemių pylimas, kauburys, kurį nustumdžius paaiškėjo, kad ten - bunkeris. Tai - 1940-1941 m. įrengtos vadinamosios Molotovo linijos fortifikacinis įtvirtinimas.

Tačiau šis bunkeris yra labai įdomus, nes didelis, dukart didesnis už sovietinį bunkerį prie Naglio kalno. Užkliuvo ir tai, kad atkastojo bunkerio šaudymo angos - labai plačios ir galėjo būti naudojamos apšaudant priešo pozicijas rytuose iš prieštankinių pabūklų", - „Vakarų ekspresui" įspūdžius pasakojo Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Jo žiniomis, dar nėra patvirtintas sklypo detalusis planas, todėl bus surašytas reikalavimas išsaugoti minėtą karinį paveldą, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės apsaugos statuso.

„Siūlysiu bunkerį įtraukti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl iki verdikto jo negalima bus naikinti. Kai sulauksime žinios iš Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos, tada ir bus sprendžiamas jo likimas.

Mūsų pageidavimas būtų bunkerį išsaugoti bei integruoti į vystomą projektą. Pavyzdžiui, tvarkant Klaipėdos vaikų ligoninės kiemą buvo analogiška situacija: pūpsojo žemių kalnelis, kurį atkasus išlindo vokiškas, Antrojo pasaulinio karo stebėjimo postas. Rangovai jo nenugriovė, atkasė ir paliko kaip gyvą istorijos liudytoją. Panašiai galėtų būti ir šiuo atveju", - teigė L.Kavaliauskas.

Turistinis potencialas

Anot L.Kavaliausko, šie sovietiniai Antrojo pasaulinio karo paveldo objektai turėtų būti saugomi ir sulaukti didesnio dėmesio iš savivaldybių.

„Mūsų kaimynai latviai ir lenkai įtraukia juos į lankytinų objektų sąrašą, išnaudoja turizmo, edukacijos ar atraktyviems tikslams. Palangoje per visą savivaldybės teritoriją iš pietų į šiaurę yra išsidėstę tie bunkeriai, tad galima vesti temines ekskursijas, sukurti turistinį maršrutą. Tiek vokiečių, tiek sovietų militaristinės paskirties statiniai - tikras lobynas, kuris, pritaikytas turizmui, miestui sukurtų pridėtinę vertę, pasitarnautų turizmui, istorijos sklaidai", - samprotavo L.Kavaliauskas.

Molotovo linijos bunkeriai buvę kelių tipų - nuo stebėjimo postų su viena ar keliomis šaudymo angomis iki įvairių dydžių bunkerių, talpinančių po kelis ar keliolika karių.

Buvo bunkerių, įrengtų po žeme su virš jų iškeltais periskopais, žiojėjo šaudymo angos, skirtos skirtingo galingumo ginklams. Vienas tokių, L.Kavaliausko žodžiais, išlikęs Palangoje, Vanagupės kvartale ties sankryža, kad būtų galima stebėti priešo judėjimą iš visų pusių.

Nepavykęs projektas

Molotovo linijos bunkeriai - milžiniškus pinigus sovietams kainavęs, tačiau nepavykęs projektas. Istorikai yra radę duomenų, jog statant minėtus bunkerius labai aktyviai veikė vokiečių žvalgyba. Žvalgai, persirengę valstiečiais, fiksavo, fotografavo tuos įtvirtinimus, jų vietas, todėl tankai tiesiog apvažiuodavo Molotovo linijos bunkerius.

Molotovo fortifikacinę liniją Tarybų Sąjunga pradėjo statyti 1940 m. ir baigė apie 1941 m. Ši linija ėjo per aneksuotas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijas. Linija buvo prastai suprojektuota ir įrenginėta paskubomis. Iš daugiau kaip 1,5 tūkstančio Lietuvos teritorijoje suplanuotų kazematų pavyko pastatyti vos 101. Tačiau daugumoje buvo atlikti tik betonavimo darbai, o visiškai parengtų gynybai nebuvo. Dėl šios priežasties Molotovo linija neatlaikė staigaus Vermachto puolimo ir buvo per kelias dienas pralaužta.