Paguoda: 30 metų vilties ir paramos keliu

Palaikymo reikės visada

Organizacijos įkūrėjai yra onkologinio skyriaus pradininkas Aleksandras Savinas ir profesorė Lina Ragelienė. Pastarąją „Vakaro žinios" pakalbino prieš dokumentinio filmo „30 kovos ir vilties metų", apžvelgiančio „Paguodos" veiklą, premjerą (filmo kūrėjai - ADLife kūrybos studija).

Profesorė prisiminė, kad subyrėjus TSRS mažieji onkologiniai ligoniukai liko be būtiniausių vaistų ir medikamentų.

„Taip pat visus slėgė nežinia ir neužtikrintumas dėl ateities, bet, laimei, netruko atsirasti gerų žmonių. Jie pasinaudojo savo kontaktais, pažintimis ir Lietuvą pasiekė pirmosios labdaros siuntos iš Vokietijos, - pasakojo L.Ragelienė. - Tuomet ir mūsų žmonės, ypač tie, kurių vaikai buvo gydomi onkologiniame skyriuje, nusprendė prisidėti kas kuo gali. Vieni medikamentų ieškojo, kiti buitiniais reikalais užsiėmė, treti teikė psichologinę pagalbą naujai atvykstantiems. Taip susiformavo komandos branduolys, iš kurio vėliau išaugo „Paguoda".

Tačiau tai buvo tik ilgo bei sunkaus kelio pradžia.

„Išsprendus vaistų klausimą, netruko paaiškėti, kad yra apsčiai kitų problemų. Onkologiniame skyriuje tuomet buvo tik 6 lovos, vaikai buvo gydomi suaugusiųjų skyriuose, trūko informacijos, teisinis reguliavimas nebuvo palankus sergantiesiems ir juos slaugantiems artimiesiems, - toliau pasakojo profesorė. - Veiklos užteko visiems. Aš pati išverčiau penkias knygutes apie onkologinius susirgimus, kurių išleidimu pasirūpino „Paguoda". Vėliau, siekiant atkreipti dėmesį į problemą, su kuria gali susidurti kiekvienas, buvo surengti keli dideli labdaros koncertai ir pradėta tikslinė šviečiamoji veikla. „Paguodos" pastangomis buvo sutvarkytas ir praplėstas Santarų klinikų vaikų Hematologijos ir onkologijos skyrius, sutvarkytas Organų transplantacijos centras. Manau, kad be labdaros ir gerų žmonių pagalbos, tokių darbų būtų tekę laukti labai ilgai".

Pasiteiravus apie ateities perspektyvas, L.Ragelienė patikino, kad paguodos ir „Paguodos" reikės dar labai ilgai.

„Problemų su vaistais ir medikamentais beveik nebepasitaiko, tačiau apsčiai yra kitų rūpesčių. Žmonėms visuomet reikia gerumo ir paramos. Net turtingose šalyse, kur, atrodytų, visko užtenka, po ligonines vaikšto ir ten gulintiems nuotaiką kelia savanoriai. Lietuva nėra išimtis. Čia be medicininės pagalbos tiek mažiesiems ligoniukams, tiek jų tėveliams labai svarbi yra psichologinė parama ir palaikymas. Žmogiško artumo, bendravimo, paramos niekada nebus per daug, todėl visuomet reikės tai galinčių duoti žmonių", - apibendrino asociacijos pradininkė.

Tęstinė veikla

Pasak „Paguodos" projektų vadovės Dalios Valatkevičienės, optimistiškai nuteikia tai, kad prie organizacijos veiklos nori prisidėti ir pilnametystės sulaukę asociacijos globoti vaikai.

„Dar labai džiaugiamės tuo, kad mūsų organizuojamų stovyklų vaikai ima laukti iškarto po to, kai jos pasibaigia. Tik, deja, mes ne visuomet žinome ar kitąmet turėsime lėšų ir galimybių jas rengti. Šiuo klausimu labai padeda Lietuvos mokyklose vykdomas edukacinis projektas „Gerasis lašelis" ir jo metu surinkta parama. Projekto metu kalbama ne tik apie vaikus, užkluptus onkologinės ligos, bet ir apie patyčias. Vaikams labai svarbu suprasti, kad ši liga nėra užkrečiami. „Gerasis lašelis" moko atjautos, supratimo ir to, kad pasikeitusi draugo išvaizda nepakeičia jo bei yra laikina. Esame ypatingai dėkingi Lietuvos mokyklų pedagogams, kad jie prisideda ir įsitraukia į „Gerojo lašelio" projektą bei edukuoja vaikus nuo mažumės" - pasakojo D.Valatkevičienė.

„Paguodos" valdybos pirmininkė Daiva Žaromskienė pabrėžė, kad tiek asmens, tiek organizacijos gyvenimas skaičiuojamas ne tik metais, bet ir jame paliekamais pėdsakais.

„Džiaugiuosi, kad mūsų asociacijoje visuomet dirbo ir dabar dirba nuoširdūs bei sąžiningi žmonės. Galbūt ne visi jų atliekami darbai yra akivaizdūs, tačiau jie visi yra labai svarbūs mažiesiems ligoniukams bei jų tėveliams, kadangi suteikia vilties ir atveria naujas galimybes. Kalbu ne tik apie medicininę šio klausimo pusę, bet ir apie psichologinę pagalbą, teisinių klausimų sprendimą ir t.t., - teigiamų emocijų neslėpė D.Žaromskienė. - Einant metams keičiasi „Paguodos" komanda, keičiasi vadovai, tačiau nekintamas lieka pagrindinis tikslas - padėti tiems, kuriems reikia pagalbos."

Pasiteiravus, kas galėtų pagelbėti siekiant užsibrėžto tikslo, pirmininkė atsakė, kad... finansai.

„Skamba banaliai, tačiau viskas, ką „Paguoda" gauna, yra išdalinama, todėl kartais pritrūksta lėšų pačiai asociacijai. Nors mes esame labdaros organizacija, mums niekas už dyką nieko neduoda, todėl tenka mokėti tiek už tinklapio perdarymą, tiek - už vaikų stovyklas, tiek, atskirais atvejais, ir už sklaidą. Ši aplinkybė kiek riboja veiklos apimtis, nes padėti norisi visiems. Visgi, įvertinus kokį kelią „Paguoda" nuėjo ir kokią komandą subūrė, manau, kad išspręsime ir šį klausimą", - optimistiškai pokalbį baigė D.Žaromskienė.